Šiaurės Korėjos oficialioji naujienų agentūra paskelbė komentarą, kuriame teigiama, kad Pchenjanas ėmėsi ryžtingų priemonių priešiškumui tarp abiejų šalių išsklaidyti, bet nurodoma, kad JAV „bando tai slopinti“ sankcijomis.
Tai ne itin subtilus raginimas Vašingtonui panaikinti sankcijas, jei jis nori tolesnės pažangos įstrigusiose derybose branduoliniu klausimu.
Komentare sakoma, kad deklaracija, kuria po 65 metus trukusių paliaubų oficialiai būtų užbaigtas karas, „nėra tik vieno žmogaus dovana kitam“ ir kad „tai niekada negali būti derybų koziris siekiant KLDR (Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos) denuklearizacijos“.
Komentaras buvo skirtas tiems, kas remia JAV politiką palaikyti maksimalų spaudimą ir sankcijas Šiaurės Korėjai, kol ji imsis aiškių ir reikšmingų žingsnių dėl denuklearizacijos.
Tokią politiką ginantis JAV valstybės sekretorius Mike'as Pompeo netrukus turėtų nuvykti į Pchenjaną bandyti gaivinti derybų proceso ir rengti sąlygų antram JAV prezidento Donaldo Trumpo bei Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong Uno susitikimui.
Komentaras atkartoja Šiaurės Korėjos užsienio reikalų ministro Ri Yong Ho praėjusios savaitės kalbą Jungtinėse Tautose, kurioje jis pareiškė, kad Phenjanas yra pasirengęs įgyvendinti susitarimus, pasiektus per birželio mėnesį Singapūre įvykusį D. Trumpo ir Kim Jong Uno pirmąjį susitikimą, bet taip pat kaltino Vašingtoną nedemonstruojant noro mažinti įtampą ir kurti tarpusavio pasitikėjimą.
„Jeigu nebus pasitikėjimo Jungtinėmis Valstijomis, nebus galima pasitikėti mūsų nacionaliniu saugumu, o tokiomis aplinkybėmis mes jokiu būdu vienašališkai nenusiginkluosime pirmieji“, – pabrėžė Šiaurės Korėjos diplomatijos vadovas.
Šiaurės Korėjai akcentuojant visų pirma sankcijų panaikinimą ir pasitikėjimo skatinimą, dėmesys krypsta į faktą, kad Pchenjanas ir Vašingtonas skirtingai vertina padėtį po viršūnių susitikimo Singapūre, kai D. Trumpas ir Kim Jong Unas paskelbė miglotą pareiškimą apie Korėjos pusiasalio denuklearizaciją, nenurodydami, kada ir kaip tai įvyks.
Vėlesnės Pchenjano ir Vašingtono derybos nebuvo sklandžios; šalys negalėjo susitarti dėl pradžios taško, o Jungtinėse Valstijose abejojama, ar Šiaurės Korėja rimtai ketina atsisakyti arsenalo, kurį laiko vienintele patikima priemone savo saugumui užtikrinti.
Viltis dėl pažangos derybose praėjusį mėnesį pakurstė Pietų Korėjos prezidento Moon Jae-ino trečias susitikimas su Kim Jong Unu Pchenjane.
Po jo buvo paskelbtas bendras pareiškimas, kuriame Šiaurės Korėja reiškia pasiryžimą „visam laikui“ likviduoti vieną pagrindinių savo branduolinių objektų Njongbjone, jeigu JAV imsis atitinkamų priemonių, ir išardyti raketų variklių bandymų vietą bei starto aikštelę šalies šiaurės vakaruose.
Ką Pchenjanas laikytų atitinkamomis priemonėmis, nebuvo nurodyta. Tačiau šio antradienio komentaras ir Jungtinėse Tautose pasakyta kalba rodytų, kad didžiausią susirūpinimą Šiaurės Korėjai kelia sankcijos.
1950–1953 metų Korėjos karas baigėsi ugnies nutraukimu, kuris turėjo būti laikinas. Moon Jae-inas ir Kim Jong Unas siekia, kad iki gruodžio būti paskelbta karo užbaigimo deklaracija. Ją būtų lengviau paskelbti nei sudaryti oficialią taikos sutartį ir Moon Jae-inas sako sutaręs su Kim Jong Unu, kad tokiai „politinei deklaracijai“ nereikėtų išvesti iš Pietų Korėjos ten dislokuotus 28,5 tūkst. JAV karių.