Šiaurės Korėjos atstovas Ju Yong Chol per Nusiginklavimo konferenciją Ženevoje pareiškė, kad į jo šalies pastangas pagerinti santykius su Vašingtonu buvo sureaguota priešiškai.
„Nors JAV kalba apie dialogo atnaujinimą, jos nuo pat pradžios neketina atsisakyti priešiškos politikos KLDR (Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos) atžvilgiu“, – sakė jis.
„KLDR palaipsniui plėtos strateginius ginklus, kurie yra gyvybiškai svarbūs ir būtini norint užtikrinti nacionalinį saugumą, kol JAV atsisakys priešiškos politikos ir ilgalaikė bei tvirta taika... įsivyraus Korėjos pusiasalyje“, – pridūrė Ju Yong Cholas.
Pasak jo, ginklavimosi apimtis priklausys nuo JAV „požiūrio ateityje“.
Pchenjanas anksčiau yra paleidusi raketų, galinčių pasiekti visą žemyninę JAV dalį, taip pat atliko šešis branduolinius bandymus. Remiantis kukliausiais vertinimais, vėliausias išbandytas branduolinis užtaisas buvo 16 kartų galingesnis nei atominė bomba, numesta ant Hirošimos.
Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas gruodį paskelbė užbaigiąs branduolinės ginkluotės ir tarpžemyninių balistinių raketų bandymų moratoriumą, kuriuo rėmėsi dvejus metus vykdytos diplomatinės pastangos su JAV prezidentu Donaldu Trumpu.
Po 2018 metų birželį Singapūre įvykusio aukščiausiojo lygio susitikimo, per kurį D. Trumpas ir Kim Jong Unas pasirašė aptakią deklaraciją apie Korėjos pusiasalio denuklearizaciją, jiedu susitiko dar tris kartus.
Tačiau derybos atsidūrė aklavietėje praėjusiais metais, kai Hanojuje surengtas antrasis šių lyderių susitikimas žlugo dėl Pchenjano raginimų sušvelninti sankcijas ir Vašingtono reikalavimų suteikti didesnių nuolaidų.
„Sankcijos ir spaudimas“
Anksčiau sausio mėnesį Jungtinės Valstijos paskelbė, kad įšaldo visą dviejų bendrovių turtą JAV dėl naudojimosi Šiaurės Korėjos darbo jėga užsienyje. Ši priemonė, kuri yra dalis Jungtinių Tautų remiamų pastangų riboti Pchenjano pajamas užsienio valiuta, reiškia, kad bet kokie sandoriai su šiomis kompanijomis yra neteisėti.
JAV pareigūnai 2017 metais sakė, kad Šiaurės Korėja turi maždaug 100 tūkst. užsienyje dirbančių žmonių ir kad jie savo šaliai uždirba 500 mln. dolerių (450 mln. eurų) per metus.
"[Jei JAV] toliau skelbs sankcijas ir taikys spaudimą mano šaliai, galime būti priversti ieškoti naujo kelio savo suverenumui ir aukščiausiems nacionaliniams interesams ginti“, – sakė Ju Yong Cholas.
„Dabar paaiškėjus, kad JAV nekeičia savo ambicijų blokuoti KLDR plėtrą ir dusinti jos politinę sistemą, nematome priežasties toliau vienašališkai laikytis įsipareigojimo, kurio nesilaiko kita šalis“, – sakė jis.
Ju Yong Cholas nenurodė, kokius konkrečius įsipareigojimus turi galvoje, bet JAV ambasadorius nusiginklavimo institucijoje Robertas Woodas (Robertas Vudas) reporteriams sakė, kad jam šie komentarai kelia „gana didelį susirūpinimą“.
„Viliuosi, kad jie nekalba apie atsitraukimą nuo susitarimo, kurį 2018 metais pasiekė prezidentas Trumpas ir pirmininkas Kimas“, – sakė jis.
„Tikimės, kad jie pasielgs teisingai, sugrįš prie [derybų] stalo ir bandys parengti planą, pagal kurį galėtume tesėti prezidento Trumpo ir pirmininko Kimo duotą pažadą dėl denuklearizacijos“, – pridūrė R. Woodas.