Atsiskyrusią Šiaurės Kipro Turkų Respubliką (ŠKTR) pripažįsta tik Ankara. Šį darinį smarkiai paveikė COVID-19 pandemija ir smunkantis Turkijos liros kursas.
Dešiniojo sparno nacionalisto Ersino Tataro Nacionalinės vienybės partija (UBP) surinko 39,5 proc. balsų ir sustiprino savo pozicijas ŠKTR parlamente, užsitikrinusi 24 iš 50 vietų.
E. Tataras yra artimas Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano sąjungininkas.
Kaip ir 2018 metais, proturkiška UBP turės suformuoti koaliciją, kad galėtų vadovauti.
Centro kairioji Turkų respublikonų partija (CTP) sekmadienį liko antra, surinkusi 32 proc. balsų ir užsitikrinusi 18 vietų, pranešė Aukščiausioji rinkimų komisija (YSK).
Galutiniai rezultatai turėtų būti paskelbti po kelių dienų.
Remiantis duomenimis, paskelbtais užsidarius balsavimo apylinkėms, rinkėjų aktyvumas siekė 58,2 procento.
Analitikai atkreipė dėmesį į apatiją, juntamą tarp maždaug 204 tūkst. rinkėjų, kuriems labiausiai rūpi sveikata, saugumas ir ekonominė gerovė.
„Palyginti su ankstesniais rinkimais Šiaurės Kipre, šįkart matyti kur kas mažiau energijos ir entuziazmo“, – rašė politologai Ahmetas Sozenas ir Devrimas Sahinas italų idėjų kalvės ISPI tinklalapyje.
Kipras yra padalytas nuo 1974 metų, kai Turkijos pajėgos įsiveržė ir okupavo šiaurinį salos trečdalį, reaguodamos į Graikijos tuometės chuntos remtą perversmą.
UBP pasisako už dviejų valstybių sprendinį, o CTP ragina siekti susitarimo su Kipro graikais.
Maža Suvienyto Kipro partija (BKP), pasisakanti už federalinį sprendinį, ragino boikotuoti rinkimus, tvirtindama, kad „niekas nesikeis“, kol Kipro turkai „neišsivaduos iš Ankaros jungo“.
Tačiau kitaip nei per ankstesnius rinkimus, šįkart kampanijos metu daugiausiai dėmesio buvo skiriama ŠKTR ekonominiams sunkumams, o ne diskusijoms apie salos padalijimo problemos sprendimą.