Josifo Stalino duktė Svetlana Alilujeva visą gyvenimą stengėsi pabėgti nuo įkyriai sekiojusio tėvo šešėlio. Žurnalistė Patricia Treble kalbino moters biografę Rosemary Sullivan, skelbia macleans.ca.
Josifas Stalinas su dukra
© AP/Scanpix

Pirmasis S. Alilujevos nekrologo sakinys buvo nulemtas jau pačią gimimo dieną 1926 metais: ji buvo vienintelė liūdnai pagarsėjusio sovietų diktatoriaus J. Stalino – vieno iš žiauriausių žudikų pasaulio istorijoje – dukra.

„Kad ir kur beatsidurčiau, Australijoje ar kokioje saloje, nė akimirkai nesilioviau buvusi savo tėvo vardo įkaitė“, – sakė moteris.

Ir iš tikrųjų: perskaičiusi nemažai moteriai skirtų nekrologų, R. Sullivan nusprendė, kad S. Alilujevos istorija labai dramatiška ir turi būti papasakota.

„Ar galite įsivaizduoti visą gyvenimą tėvo vardo – to vardo – šešėlyje?“ – retoriškai klausia biografė.

Knygą „Stalino dukra“ (Stalin‘s Daughter) ji rašė pusketvirtų metų. Darbo rezultatas – įtraukianti biografija, pasakojanti įdomios, sudėtingos ir konfliktų nuolat draskomos moters istoriją, moters, užsispyrusios ne mažiau nei tėvas, moters, karštu būdu ir inteligencija nenusileidžiančios savo motinai.

„Svarbu suprasti, kad Svetlana iš tėvo paveldėjo ryžtą, protą, tačiau neturėjo nė kruopelytės jo pykčio ir žiaurumo“, – knygoje teigia moters sūnėnas, J Stalino anūkas Aleksandras Burdonskis.

Jai niekaip nepavyko atsikratyti tėvo palikimo. Iki pat mirties 1953 metais J. Stalinas net tris dešimtmečius engė Sovietų Sąjungą. Pražudė mažiausiai 40 mln. žmonių. S. Alilujevos dukra Chris pasakoja apie sudėtingą ir siaubu paženklintą motinos vaikystę.

„Atsižvelgiant į istoriją, paprasčiausiai negalėjo būti kitaip“, – teigia ji. Nors J. Stalino dukrai ir neteko kęsti bado ir kitų baisybių, kurias patirti šalies žmones privertė jos tėvas, jos vaikystė buvo paženklinta tragedijos ženklu.

Ankstyvoji laiminga vaikystė – magiškas laikas, leistas užmiestyje su seneliais – baigėsi nusižudžius motinai Nadiai Alilujevai. Svetlanai tuomet buvo šešeri.

„Ji pasitraukė kaip priešas“, – tėvo žodžius apie motiną prisimena Svetlana.

Prisimena, kad, netikėtai mirus mamai, siaubingai bijojo. R. Sullivan savo knygoje pasakoja istoriją, kurią atskleidė rašytojo Maksimo Gorkio anūkė Marta Peškova. Svetlana norėjo savo lėles rengti juodai. Savo vaikystės draugei Martai ji sakiusi: „Tai mamytės suknelė. Mamytė mirė, noriu, kad lėlės vilkėtų mamytės sukneles“.

Likusi be tėvų dėmesio, S. Alilujeva turėjo vieną vienintelį artimą žmogų – auklę. „Jos auklė buvo tikra Merė Popins, moteris, mylėjusi ją besąlygiškai, kaip savo vaiką“, – teigia rašytoja.

Nors auklė ir pasirūpino, kad mažoji Svetlana gyventų kuo įmanoma normalesnį gyvenimą, iš tikrųjų ji sukosi „pseudo caristiniame bolševikų pasaulyje, kur nebuvo prabangos, bet buvo visa įmanoma apsauga“. O už namų sienų jos tėvas engė ir žlugdė žmones.

Netrukus mergaitė suvokė tėvo galią. R. Sullivan savo knygoje pasakoja, kaip keturiolikmetė Svetlana vieną dieną pamatė mokykloje verkiančią draugę. Galios (toks buvo mergaitės vardas) tėvas naktį buvo sulaikytas, o motina jai perdavė laišką, kuris per Svetlaną turėjo pasiekti patį J. Staliną.

Paauglė tą patį vakarą padarė, ko prašyta – matant Politinio biuro nariams. J. Stalinas tiesiog įsiuto.

NKVD niekada neklysta. Kartais tenka imtis veiksmų ir prieš tuos, kuriuos myli“, – dukrai aiškino J. Stalinas. Nors Galios tėvas ir buvo paleistas, Svetlana išmoko skaudžią pamoką: „Žmogaus gyvybė tiesiogiai priklauso nuo vieno mano tėvo žodžio“.

Merginos pasaulis pradėjo aižėti, kai jos širdį užkariavo Aleksejus Kapleris.

Lavrentijus Berija su Josifo Stalino dukra
Lavrentijus Berija su Josifo Stalino dukra
© wikipedia nuotr.


„Ji puikiai suprato, kaip tai pavojinga. Jai iš paskos visą laiką sekiojo apsauginis, ne tik saugojo, bet ir stebėjo. Kalbant apie šį ryšį, tai iš tikrųjų buvo platoniška septyniolikmetės ir 39 metų vyro (kuriam pakako drąsos ar kvailumo siekti J. Stalino dukters) meilės istorija. Kai apie tai sužinojo J. Stalinas, A. Kaplerio dienos buvo suskaičiuotos. Jis buvo sulaikytas. Svetlana puikiai suprato, kad tai jos tėvo darbas“.

Svetlanos tai neišgąsdino – ji reguliariai įsimylėdavo.

1967 metais, pačiame Šaltojo karo įkarštyje, ji paspruko į Jungtines Valstijas, išleido didelio populiarumo ir pripažinimo sulaukusius memuarus, pavertusiais ją milijoniere, tačiau pasitikėjo blogais žmonėmis ir galiausiai liko be cento kišenėje. Po kiekvienos nesėkmės ji susiimdavo ir atsistodavo ant kojų.

Kartą draugei parašė: „Visada tikėjau romantiška vyro prigimtimi, man prireikė daug laiko, kol supratau, kas jis per žmogus“. Diplomatas iš Meksikos Raoulis Ortizas, kuris su S. Alilujeva bendravo jai gyvenant Londone, knygoje sako: „Klaidinga manyti, kad Svetlana nuo kažko bėgo, tiksliau sakyti, kad ji skubėjo į priekį, visada turėjo į priekį vedusį tikslą – gyvenimą, kuris būtų kitoks, kuris atitiktų jos lūkesčius apie tai, koks tas gyvenimas turėtų būti“.

Knygos skyriuje, kurį skaitant susidaro mistinio trilerio įspūdis, R. Sullivan pasakoja, kaip S. Alilujevą „aplink pirštą apsuko“ Olgavana Wright, garsaus architekto Franko Lloydo Wrighto našlė.

„Ji manė, kad Svetlana turi daugiau nei tuos 1,5 mln. dolerių, kuriuos gavo už knygą, buvo įsitikinusi, kad ji turėjo J. Stalino Antrojo pasaulinio karo metais prisigrobto aukso. Olgavana savo pinigų neturėjo, štai kaip viskas buvo“.

Pakalbinusi S. Alilujevos draugus ir šeimos narius, tarp kurių buvo ir Portlande, JAV Oregono valstijoje gyvenanti dukra Chris, R. Sullivan buvo tiesiog sužavėta neįtikėtinu knygos herojės optimizmu: „Į vieną sudėjus visus jai per gyvenimą tekusius išbandymus – motinos netektis šešerių, artimų dėdės ir tetos sulaikymas ir egzekucija, 10 metų trukęs ją platoniškai išdrįsusio mylėti vyresnio vyro kalinimas, tetų ir pusbrolio sulaikymas, gyvenimo vyro Brajesho Singho mirtis, valdžios atsisakymas leisti už jo tekėti, Jungtinėse Valstijose kilusios problemos, kyla natūralus klausimas – ir kaip jai pakako stiprybės niekada nenuleisti rankų?“.

R. Sullivan galėjo susipažinti ne tik su slaptomis CŽV ir FTB bylomis ir dokumentais. Rašytoja turėjo unikalią progą naudotis visa medžiaga, kurią suteikė Robertas Rayle‘as, CŽV pareigūnas, J. Stalino dukrą lydėjęs į Vakarus ir tapęs draugu iki pat gyvenimo pabaigos.

Knygos apie J. Stalino dukrą autorė prisimena nemažai nervų pareikalavusį nutikimą Rusijoje.

Ketvirtą naktį Maskvoje rašytoja kartu su vyru ir dviem kolegomis iš Rusijos ir Kanados nuomojame bute pabudo nuo smarkaus beldimo į duris. Tai buvo buto šeimininkas. Apačioje laukė policija.

„Labai išsigandome“, – prisimena knygos autorė. Policijos pareigūnai norėjo į butą atvesdinti įtariamąjį, kuris prieš tris mėnesius tame pačiame bute nužudė žmogų.

Galiausiai, maždaug pusę trijų nakties, bute pasirodė aštuoni pareigūnai ir įtariamasis nužudymu. Detektyvui atsiprašius už tokį vėlyvą sutrukdymą, jam už nugaros stovėję pareigūnai pradėjo juoktis.

„Seniau mums nereikėdavo atsiprašinėti“, – rusiškai pareiškė vienas iš jų.

Būdama Rusijoje, R. Sullivan klausė žmonių, ar jiems būtų įdomu paskaityti J. Stalino dukros biografiją. Dažniausiai atsakymas buvo lakoniškas „Ne“.

„Kaip nuobodu“, – atsakė vienas paklaustasis. Visi jie klydo. „Stalino dukra“ – kerintis pasakojimas apie meilę, tragediją ir užsispyrimą bet kokia kaina išlikti, apibendrina macleans.ca.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Unikalų namą Rusnėje nugriovė tam, kad sukūrentų. Bažnyčios plytas siūlyta parduoti (63)

Rusnėje neseniai buvo nugriautas Darbo partijos nario, Šilutės verslininko Sauliaus...

Pasižvalgykite po Ignalinos AE panaudoto branduolinio kuro saugyklą (58)

Spalio viduryje Ignalinos atominė elektrinė gavo leidimą eksploatuoti naują kietųjų...

Lietuvoje buriasi nauja grupuotė: mato kyšančias Kremliaus ausis (685)

Pogrindyje tūnojusi Lietuvos radikalų fašistų grupelė lenda į viešumą. Šalies didmiesčiuose...

Vieta, kur Šiaurės Korėja plauna savo pinigus (93)

„Easey Commercial Building“ biurų pastatas stovi pagrindinėje Honkongo Wan Chai rajono...

Benamiai pasaulio miestuose – nuo prabangių viešbučių iki būsto ant vandens

Socialinių prieglaudų visiems benamiams neužtenka, ir miesto vadovybėms tenka sukti galvą, kur...

D. Bostą į aikštę metęs Šaras: Eurolygai jis dar nepasiruošęs

Lietuvos krepšinio čempionate (LKL) ir toliau namuose neklumpantis Kauno „Žalgiris“ be...

R. Valatka. Partinė, valstybinė ir emigrantų šizofrenija darkosi laisvai (139)

Socialdemokratai turi naują baltą pūkuotą partijos Pirmininką. Bet nebeturi frakcijos Seime....

Vyrai, nepersistenkite – sportas kai kuriais atvejais gali būti pražūtingas (11)

Pernelyg intensyvus sportas gali jus pražudyti, tvirtina mokslininkai.

Kodėl mokslininkai taip ilgai nesuprato, iš kur atsiranda vaikai? (27)

Iki 1875 m. niekas visame pasaulyje nežinojo, kaip atsiranda vaikai. Nežinojo nei eiliniai žmonės,...

Negailestingos ligos nublokšta į patį dugną: jei su manim taip elgiasi, kas vyksta su kitomis? (66)

Gražaus gyvenimo planus sugriovusi negailestinga liga jauną moterį nubloškė į patį dugną....