Rinkimų apylinkės atsidarė 7 val. vietos (8 val. Lietuvos) laiku ir dirbs iki 20 val. vakaro. Pirmuosius oficialius rinkimų į parlamentą rezultatus numatoma paskelbti prieš vidurnaktį.
„Tai rinkimai dėl Serbijos ateities. Mes neleisime grįžti tamsiems laikaims, kurie, kaip manoma, seniai praėjo“, – sakė 46 metų A. Vučičius šalininkų miniai per paskutinį savo kampanijos mitingą Belgrade.
Praeities pasirinkimas Serbiją „vėl paverstų Europos raupsuotąja“, pabrėžė jis ketvirtadienį ir vietos televizijos stočiai, turėdamas omenyje izoliaciją, kurioje šalis buvo patekusi per praėjusio amžiaus paskutinį dešimtmetį, kai šalį valdė autoritariškasis Slobodanas Miloševičius.
A. Vučičius, kuris vienu metu laikėsi ultranacionalistinių nuostatų ir buvo artimas S. Miloševičiaus sąjungininkas, transformavosi į reformistinių pažiūrų Vakarų draugą, kuris tikisi atvesti 7 mln. gyventojų turinčią savo šalį į ES.
Premjeras sušaukė pirmalaikius rinkimus - jau trečius Serbijoje per pastaruosius ketverius metus, kad galėtų, anot jo, gauti aiškų mandatą įgyvendinti reformas, reikalingas siekiant prisijungti prie 28 narių bloko.
Bet kritikai atkreipia dėmesį, kad premjeras bando rinkimais konsoliduoti valdžią savo rankose, reiškia nuogąstavimą dėl jo autoritarinių tendencijų, įskaitant ir žiniasklaidos laisvės varžymus.
Kaip rodo viešosios nuomonės apklausos, SNS turėtų surinkti apie 50 proc. balsų.
Antri pagal populiarumą, bet smarkiai atsilikdami nuo SNS, yra A. Vučičiaus koalicijos partneriai socialistai. Manoma, kad 5 proc. rinkimų barjerą sunkiai, bet vis dėlto įveiks ir susiskaldžiusios centristinės bei kairiosios pakraipos opozicinės grupės.
„Visi tradiciniai Serbijos priešai“
Nors proeuropietiškų pažiūrų vyriausybės vadovo nominaliai konservatyvi Serbijos pažangos partija (SNS) ir yra rinkimų kampanijos lyderė po kelerių metų politinio sąstingio turėtų grįžti ir prorusiškos jėgos, kurioms naują impulsą suteikė vienai įtakingiausių jų figūrų neseniai paskelbtas išteisinamasis nuosprendis dėl karo nusikaltimų.
Apklausų duomenimis, Radikalų partija, kuriai vadovauja ultrakaringos retorikos nevengiantis buvęs vicepremjeras Vojislavas Šešelis, po tūžmingos antivakarietiškos rinkimų kampanijos turėtų sugrįžti į parlamentą kartu su kitomis prorusiškomis politinėmis grupėmis užsitikrinę nuo 10 iki 15 proc. balsų.
„Nenorime būti Europos Sąjungoje. Ten yra visi tradiciniai Serbijos priešai!“ – sakė V. Šešelis praėjusį mėnesį per mitingą Belgrade ir pažėrė kaltinimų NATO už tai, kad bombardavo šalį per 1998-1999 metų Kosovo karą, kuris vis dar yra opi tema daugeliui serbų.
61 metų V. Šešelis yra viešai sudeginęs ES bei NATO vėliavas ir tvirtina, kad glaudesni ryšiai su Rusija padės išspręsti „ekonominius vargus“ Serbijoje – vienoje skurdžiausių Europos valstybių, kur nedarbas siekia apie 20 procentų.
Tarptautinis tribunolas buvusiai Jugoslavijai praėjusį mėnesį išteisino V. Šešelį dėl visų kaltinimų karo nusikaltimais ir nusikaltimais žmoniškumui, kurie jam buvo pareikšti dėl vaidmens praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio Balkanų karuose.
Per dvejus ankstesnius rinkimus Radikalų partijai, kuri ragina šią Balkanų valstybę atsisakyti proeuropinio kurso ir šlietis prie didžiosios sesės Rusijos, laimėti mandatų neįstengė.
„Stabilumas ar netikrumas“
A. Vučičius nesistengė sumenkinti ultradešiniųjų stovyklos grėsmės, ragindamas rinkėjus po V. Šešelio išteisinimo „pagalvoti, ar jie nori, kad Serbija būtų stabili ir saugi, ar grįžti į netikrumą“.
A. Vučičiaus kritikai sekmadienio rinkimus, kurie yra jau treti visuotiniai rinkimai per ketverius metus, laiko mėginimu dar labiau įtvirtinti jo valdžią.
Tačiau premjeras sako, kad jam reikalingas aiškus mandatas užbaigti reformoms, kurios būtinos šaliai siekiant prisijungti prie ES.
Serbija narystės derybas pradėjo gruodį, tačiau 28 šalių Bendrija yra pareiškusi, kad iki 2020-ųjų naujų narių nepriims.
„Šie rinkimai bus referendumas dėl to, ar Serbija nori iki 2020-ųjų tapti modernia, europine valstybe“, – sakė A. Vučičius kovą.
Nepaisant jo provakarietiško entuziazmo, A. Vučičiui tenka balansuoti ir palaikyti gerus santykius su Rusija – spalį jis viešėjo Maskvoje, o vasarį abi šalys surengė bendras karines pratybas.
Tą patį mėnesį žurnale „Vreme“ paskelbti viešosios nuomonės tyrimo rezultatai parodė, kad 67,2 proc. serbų pasisako už aljansą su Rusija ir tik 50,9 proc. nori prisijungti prie ES.
Serbų ir rusų – tautų, kurias sieja slaviškos šaknys ir ortodoksų tikėjimas – artumą atspindi daugybė dalykų, pradedant puodeliais bei sportiniais marškinėliais su Vladimiro Putino atvaizdu, kuriais prekiaujama Belgrade, ir baigiant viename Serbijos muziejuje neseniai pristatyta Rusijos lyderio vaškine figūra.
Rusijos „pagarba“
Nors ES yra gerokai didesnė prekybos partnerė, Maskvai pasitelkus apdairią komunikacijos strategiją Serbijoje pavyko suformuoti labiau teigiamą savo įvaizdį, sako Pietryčių Europos klausimų ekspertas Jaroslawas Wisniewski.
„Paprastai tariant, šio įvaizdžio esmė – kad Rusija rodo „pagarbą“, tuo tarpu Vakarai labiau linkę kelti reikalavimus ir spausti įgyvendinti nepopuliarias reformas“, – neseniai rašė jis.
Vis dėlto svarbiausia, kad Maskva, kaip ir Belgradas, nepripažįsta nuo Serbijos atsiskyrusio Kosovo nepriklausomybės ir pernai užkirto kelią jam tapti Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO) nariu.
Be geopolitinių temų eskalavimo, pasak analitikų, šalyje artėjant rinkimams nevyksta jokie rimti politiniai debatai, nors jie gyvybiškai būtini ieškant būdų skatinti ilgalaikį augimą ir pažaboti jaunų žmonių išvykimą į užsienį ieškotis darbo.
„Niekas jums nepasakys, kaip ketiname stabdyti medikų išvykimą ar siekti veikiančios švietimo sistemos“, – sakė politologas Tiboras Jona.