„Antiteroristinė operacija tebevyksta, kiek ji tęsis - priklausys nuo to, kiek teroristai bus mūsų šalyje“, - žurnalistams sakė SBU atstovė spaudai Marina Ostapenko.
Ženevos susitarime, kurį pasirašė Rusija, Ukraina, Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga, reikalaujama, kad „visos neteisėtos ginkluotos formuotės“ sudėtų ginklus.
Separatistai: panašu, kad Vova nemyli mūsų taip stipriai
Ginkluoti prorusiški separatistai penktadienį tebelaiko užėmę vyriausybinius pastatus rytų Ukrainoje, sakydami, jog jiems reikalingos tvirtesnės saugumo garantijos, kad galėtų vykdyti ankstesnę dieną pasiekto tarptautinio susitarimo reikalavimų, įpareigojančių nusiginkluoti.
Įgyvendinti tą susitarimą bus sudėtinga dėl didelio nepasitikėjimo tarp prorusiškų aktyvistų ir Vakarų šalių palaikomos Kijevo vyriausybės, kuris šią savaitę peraugo į susirėmimus, nusinešusius kelias žmonių gyvybes.
Faktas, kad iš viso pavyko sudaryti susitarimą, buvo netikėtas. Kol kas neaišku, kokie užkulisiniai veiksniai įtikino Kremlių, iki šiol nelinkusį į jokius kompromisus, paraginti kovotojus nusiginkluoti.
Vienu iš šios krizės židinių tapusiame Slaviansko mieste, kuriame praeitą savaitgalį kontrolę perėmė Kalašnikovo automatais ginkluoti žmonės, prorusiški kovotojai penktadienio rytą viename iš savo užimtų pastatų surengė pasitarimą, kaip reaguoti į Ženevos susitarimą.
Tuo tarpu gatvėse pokyčių buvo mažai. Priešais Slaviansko meriją automatais ginkluoti vyrai žvelgė iš už smėlio maišų rietuvių, kurios praeitą naktį dar buvo paaukštintos. Separatistai toliau kontroliavo pagrindines miesto gatves ir tikrino pravažiuojančius automobilius.
„Ar ketiname palikti pastatus, kad jie galėtų ateiti ir mus suimti? Nemanau“, – sakė vienas aktyvistas, vardu Aleksejus, saugantis gatvę prie saugumo tarnybos būstinės.
Tačiau jis pripažino, kad derybos Ženevoje pakeitė padėtį.
„Panašu, kad Vova mūsų nemyli taip stipriai kaip manėme“, – sakė Aleksejus, turėdamas omenyje Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, kurį daugelis separatistų rytų Ukrainoje laiko savo didvyriu ir gynėju.Prorusiški separatistai Rytų Ukrainoje sutiks vykdyti tarptautinį susitarimą, įpareigojantį juos palikti užimtus administracinius pastatus, tik tuomet, kai pasitrauks laikinoji Kijevo vyriausybė, penktadienį pareiškė jų lyderis.
„Sutinkame, kad pastatai turi būti atlaisvinti, tačiau pirmiausia (ministras pirmininkas Arsenijus) Jaceniukas ir (laikinasis prezidentas Oleksandras) Turčynovas turi palikti pastatus, kuriuos jie yra neteisėtai užėmę po valstybinio perversmo“, - žurnalistams sakė Denisas Pušilinas, vienas iš savavališkai paskelbtos Donecko liaudies respublikos lyderių.
Ukraina ir Rusija ketvirtadienį sutarė imtis atsargių žingsnių įtampai prie bendros sienos sumažinti, kuri smarkiai išaugo prieš daugiau nei mėnesį.
Tačiau D.Pušilinas, kalbėdamas separatistų užimtame vietos administracijos pastate Donecke, sakė, jog susitarime aiškiai nurodoma, jog turi būti atlaisvinti visi neteisėtai užimti pastatai, o jis mano, kad vyriausybė Kijeve užima valstybinius pastatus neteisėtai.
„Tai pamatuotas susitarimas, tačiau pastatus turėtų atlaisvinti visi, įskaitant A.Jaceniuką ir O.Turčynovą“, - pabrėžė jis.
Ukrainos vyriausybė ir ultradešinysis nacionalistų judėjimas „Pravyj sektor“ („Dešinysis“ arba „Teisusis sektorius“), kurio aktyvistai yra užėmę Kijevo miesto rotušę ir sostinės kultūros centrą, nekomentavo raginimų atlaisvinti pastatus Kijeve.
D.Pušilimas taip pat pakartojo separatistų raginimą surengti referendumą, kuris, pasak jo, „leis žmonėms patiems apsispręsti“.
Rusijos užsienio reikalų ministerija taip pat kol kas nieko nekomentavo.
Ukrainos premjeras A.Jaceniukas penktadienį ryte parlamente sakė, kad vyriausybė parengė įstatymo projektą, numatantį amnestiją visiems protestuotojams, kurie sutiks nusiginkluoti ir pasitraukti iš užimtų vyriausybinių pastatų.
V.Putinas praeitą mėnesį sugriovė dešimtmečius po Šaltojo karo kurtą diplomatijos statinį, pareiškęs, kad Rusija turi teisę siųsti pajėgas į kaimynines šalis, taip pat aneksavęs Krymą.
Maskva atplėšė tą Juodosios jūros pusiasalį nuo Ukrainos, kai toje šalyje buvo po kelis mėnesius trukusių gatvės protestų buvo nuverstas Kremliaus palaikomas prezidentas Viktoras Janukovyčius, atsisakęs pasirašyti sutartį dėl glaudesnių politinių ir prekybos ryšių su ES.
Tuo tarpu sostinėje Kijeve centrinėje Nepriklausomybės aikštėje, dar žinomoje kaip Maidanas, tapusioje V.Janukovyčių nuvertusių protestų židiniu, įsitvirtinę aktyvistai sakė, kad barikados nebus nugriautos iki gegužės 25 dieną vyksiančių prezidento rinkimų.
„Žmonės nepaliks Maidano. Žmonės davė žodį likti iki prezidento rinkimų, kad niekas negalėtų suklastoti rezultatų. Po rinkimų pasitrauksime savo valia“, – aiškino 56 metų demonstrantas Viktoras Palamariukas iš vakarinio Černivcių miesto.
„Niekas nenugriaus mūsų palapinių ir barikadų, – sakė 34 metų Volodymyras Ševčenka iš pietinio Chersono regiono. – Jeigu valdžia pamėgintų tai padaryti jėga, į Maidaną ateitų tūkstančių tūkstančiai žmonių ir juos sustabdytų.“
Ultradešinysis nacionalistų judėjimas „Pravyj sektor“ („Dešinysis“ arba „Teisusis sektorius“), kurio kovotojai Maidane vasarį padėjo nuversti V.Janukovyčiaus režimą, pareiškė, kad Ženevos susitarimas taikytinas tik prorusiškiems separatistams Ukrainos rytuose.
„Mes neturime jokių neteisėtų ginklų, todėl raginimas nusiginkluoti su mumis nesusijęs. Mes, Ukrainos revoliucijos avangardas, neturėtume būti lyginami su aiškiais banditais“, – sakė „Pravyj sektor“ atstovas Artiomas Skoropadskis.