Po pirmadienį įvykusio žemės drebėjimo, kuris pareikalavo dviejų gyvybių, šalyje tebevyksta valymo darbai, o mokslininkai bando įvertinti „pribloškiantį“ seisminio smūgio mastą.
Naujosios Zelandijos geologinių pavojų stebėjimo tarnyba „GeoNet“ pranešė, kad žemės drebėjimo paveiktoje zonoje Pietų saloje žemė palei plyšius pakilo iki 11 metrų, o regiono geografija pakito visiems laikams.
Dėl žemės drebėjimo taip pat apie du metrus pakilo jūros dugnas palei 110 km ilgio pakrantės ruožą, kuriame yra ir turistinis Kaikūros miestas.
„GeoNet“ nurodė, kad drebėjimas atvėrė mažiausiai keturis plyšius ir buvo „aiškiai...vienas didžiausių žemės drebėjimų, kokie tik buvo užfiksuoti“.
Naujoji Zelandija yra ties Australijos ir Ramiojo vandenyno tektoninių plokščių sandūra, vadinamajame Ramiojo vandenyno Ugnies žiede. Per metus Naujojoje Zelandijoje įvyksta iki 15 tūkst. žemės drebėjimų.
Nuo pirmadienio šalyje buvo jau per 2 tūkst. pakartotinių smūgių, o „GeoNet“, remdamasi statistine analize, pranešė, jog gyventojai turėtų tikėtis ir daugiau smarkių smūgių ateinančiomis savaitėmis.
Dabar tikimybė, kad šalį kitą mėnesį sukrės nauji smūgiai, stipresni negu 6 balai, yra „apie 100 kartų didesnė nei paprastai galėtume tikėtis“, teigia tarnyba.
Šis perspėjimas buvo paskelbtas, kai karo laivai iš Jungtinių Valstijų, Kanados ir Australijos pradėjo plukdyti pagalbos priemones į Kaikūrą, labiausiai nukentėjusią nuo smūgių.
Naujosios Zelandijos karinių automobilių kolona taip pat pirmą kartą sausuma pasiekė miestą, važiuodama aplinkiniais keliais, nes didžiulės nuošliaužos užtvėrė pagrindinį kelią ir geležinkelio bėgius.
Iš Kaikūros per kelias dienas po drebėjimo sraigtasparniais ir laivais buvo evakuota apie 1 000 turistų, tačiau dar apie 2 tūkst. vietos gyventojų susiduria su sudėtingomis sąlygomis.
Aštuonių namų gyventojams ankstyvą trečiadienį buvo nurodyta evakuotis, nes buvo baiminamasi, kad dėl smarkių liūčių ant jų galėjo nukristi uola.
Pareigūnai taip pat įspėjo, kad kai kurias nuo lietaus patvinusias upes per žemės drebėjimą užblokavo nuolaužos, todėl susidarė laikinų pavojingų užtvankų.
„Dėl nuošliaužų susidariusios užtvankos gali greitai sugriūti ir potvynio banga gali paleisti didžiulį kiekį vandens ir nuosėdų“, – nurodė civilinės gynybos direktorė Sarah Stuart-Black.
Drebėjimas buvo juntamas beveik visoje šalyje; smarkiai purtė ir sostinėje Velingtone už maždaug 250 kilometrų.
Sostinėje daug pastatų buvo uždaryti, nes baiminamasi, kad galėjo būti pažeistos jų konstrukcijos. Taip pat uždarytas ir biurų pastatas, kuriame įsikūręs Gynybos departamentas.