Trečiadienį V. Putinas užsipuolė NATO, kai jos lyderiai po Kremliaus invazijos į Ukrainą pavadino Maskvą „svarbiausia ir tiesiogine grėsme“. „NATO šalių lyderiai nori (...) įtvirtinti savo viršenybę, savo imperines ambicijas“, – sakė jis.
Karas Ukrainoje taip pat privertė NATO pradėti didžiausią nuo šaltojo karo pabaigos gynybos ir atgrasymo pajėgumų pertvarką. Maskvos invazija paskatino Suomiją ir Švediją pateikti paraiškas dėl stojimo į Aljansą, o tai daugiau nei dvigubai prailgins NATO sieną su Rusija. NATO vadovas Jensas Stoltenbergas sakė, kad Aljansas yra „pasirengęs visiems atvejams“, jei Maskva reaguos į Suomijos ir Švedijos prisijungimą. „Esame tam, kad apsaugotume visas sąjungininkes ir, žinoma, Suomiją bei Švediją“, – sakė jis.
NATO šalys siunčia Ukrainai ginklus už milijardus dolerių, kad padėtų atremti Rusijos agresiją. J. Stoltenbergas sakė, kad Aljansas įsipareigojęs „garantuoti, kad Ukraina išliks kaip nepriklausoma suvereni valstybė Europoje“. „Žiaurus prezidento Putino karas prieš Ukrainą yra visiškai nepriimtinas. Jis sukelia daug žūčių ir žalos Ukrainos žmonėms, bet taip pat atsiliepia visam pasauliui, - sakė jis. - Prezidentas Putinas yra tas, kuris turi išvesti savo pajėgas ir nedelsiant užbaigti šį karą, liaudamasis pulti demokratinę suverenią valstybę ir kelti tiek daug kančių Ukrainoje“.
