Politikai, pilietinių teisių aktyvistai ir garsenybės prisidėjo prie velionio artimųjų, kad pasidalytų savo prisiminimais apie vyrą, vadintą „švelniu milžinu“. Vėliau aukso spalvos karstas arklių traukiamu katafalku bus nuvežtas į G. Floydo amžino poilsio vietą šalia jo motinos kapo.
„Galime verkti, galime gedėti – būsime paguosti ir rasime viltį“, – sakė bažnyčios pastorė Mia Wright.
G. Floydas žuvo gegužės 25 dieną, baltajam policininkui beveik devynias minutes keliu spaudžiant ant žemės paguldyto areštuojamo juodaodžio kaklą. G. Floydo aimana „Aš negaliu kvėpuoti“ virto protestuotojų šūkiu.
Jo mirtis dar labiau pabrėžė pašlijusius ryšius tarp JAV spalvotųjų bendruomenių ir policijos, o dešimtys tūkstančių protestuotojų išėjo į gatves Amerikos miestuose ir kitose šalyse.
Bažnyčia „The Fountain of Praise“ tapo paskutine scena per virtinę ceremonijų, pagerbiant G. Floydą prieš jo laidotuves.
Kandidatas į JAV prezidentus Joe Bidenas (Džo Baidenas), įrašęs vaizdo žinutę G. Floydo laidotuvėms, pareiškė, kad „dabar“ atėjo metas baigti rasinę neteisybę.
„Dabar atėjo laikas rasiniam teisingumui“, – sakė demokratas, kuris lapkričio rinkimuose mes iššūkį prezidentui Donaldui Trumpui, ir pridūrė, kad „milijonai“ protestuotojų pastarosiomis savaitėmis išėjo į gatves su panašia žinia.
„Mes neturime nusisukti, – sakė J. Bidenas. – Negalime palikti šios akimirkos manydami, kad galime dar kartą nusigręžti nuo rasizmo, kuris glumina mūsų pačių sielą.“
„Daugiau nei vien akimirka“
„Dar reikia daug nuveikti, tačiau norime, kad šeima žinotų, jog ji nėra viena“, – sakė A. Gore'as.
„Tai daugiau nei vien akimirka tam tikru metu, tai – judėjimas, paveikiantis visus mūsų laikus“, – pridūrė jis.
Velionio pagerbti atėjusi Shiara DeLoach sakė, kad „visi, turintys vaikų ir širdį“, pajuto skausmą, kurį sukėlė G. Floydo mirtis.
„Turi įvykti daug pokyčių. Su visais turi būti elgiamasi vienodai. Tai labai emocinga ir širdį verianti [akimirka]“, – sakė ji.
Kandidatas į JAV prezidentus Joe Bidenas, įrašęs vaizdo žinutę G. Floydo laidotuvėms, pareiškė, kad „dabar“ atėjo metas baigti rasinę neteisybę.
„Dabar atėjo laikas rasiniam teisingumui“, – sakė demokratas, kuris lapkričio rinkimuose mes iššūkį prezidentui Donaldui Trumpui, ir pridūrė, kad „milijonai“ protestuotojų pastarosiomis savaitėmis išėjo į gatves su panašia žinia.
„Mes neturime nusisukti, – sakė J. Bidenas. – Negalime palikti šios akimirkos manydami, kad galime dar kartą nusigręžti nuo rasizmo, kuris glumina mūsų pačių sielą.“
Sekmadienį vakare buvo pranešta, kad Mineapolio valdžia ketina išformuoti ir pertvarkyti vietos policijos departamentą. Šiame mieste gegužės 25 dieną įvyko incidentas, per kurį mirė G. Floydas, areštuotas įtarus jį bandymu parduotuvėje atsiskaityti padirbtu banknotu.
44 metų Derekas Chauvinas, baltaodis policininkas, beveik devynias minutes keliu spaudęs ant žemės paguldyto ir antrankiais surakinto G. Floydo kaklą, kol šis liovėsi kvėpuoti, pirmadienį pirmą kartą stojo prieš teismą.
Šiurpią G. Floydo mirtį mobiliuoju telefonu nufilmavo praeivis.
19 metų policijoje dirbusiam D. Chauvinui gresia iki 40 metų kalėjimo, jeigu bus pripažintas kaltu dėl antrojo ir trečiojo laipsnio nužudymo, taip pat dėl nužudymo iš neatsargumo.
Minesotos valstijos kalėjime laikomas D. Chauvinas Henesio apylinkės teismo posėdyje dalyvavo vaizdo ryšiu. Per procedūrinį posėdį jis neprivalėjo pripažinti savo kaltės arba atmesti kaltinimus.
Teisėjas paskelbė, kad kaltinamasis gali būti paleistas už 1 mln. dolerių užstatą su kai kuriomis sąlygomis arba už 1,25 mln. dolerių (1,11 mln. eurų) užstatą – be jokių išankstinių sąlygų.
Pagal teisėjo nustatytas paleidimo sąlygas D. Chauvinas turi atiduoti savo šaunamuosius ginklus, negali dirbti jokiose teisėsaugos arba apsaugos struktūrose ir negali mėginti užmegzti kokių nors kontaktų su G. Floydo šeima.
Trys kiti policininkai, dalyvavę sulaikant G. Floydą, praėjusią savaitę buvo apkaltinti bendrininkavimu nužudant.
Visi keturi policininkai buvo atleisti iš tarnybos.