Studiją vykdė Europos Komisijos Jungtinio tyrimų centro Isproje (Italija) komanda, vadovaujama Guido Ceccherini. Įvertinę aukštos skiriamosios gebos palydovinius vaizdus, padarytus laikotarpiu tarp 2004 ir 2018 m., tyrėjai daro nelinksmą išvadą: nuo 2016 iki 2018 m. Europoje iškirsti miškų plotai, lyginant su 2011–2015 m., padidėjo net 49 proc., o biomasės nuostoliai padidėjo 69 proc..

G. Ceccherini pabrėžė, jog kalba čia eina tik apie iškirstus, o ne vėtrų ar gaisrų sunaikintus miškų plotus, – pastaruosius atvejus analizėje stengtasi eliminuoti. Be to, remiantis palydoviniais vaizdais, įmanoma nustatyti tik kertamus plotus, o ne pavienius pramoniniuose miškuose išpjautus medžius.
Už daugiau nei pusę naujai iškirstų plotų atsakingos Suomija ir Švedija. Miškų kirtimas forsuotas ir Portugalijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Lenkijoje bei Baltijos šalyse – jos visos drauge atsakingos už kitus 30 proc. naujų kirtimų. O štai Belgijoje, Nyderlanduose bei Vokietijoje 2016–2018 m. laikotrapiu, lyginant su 2004–2015 m., miškų plotai netgi išsiplėtė (atitinkamai 18, 9 ir 7 proc.).

Miškai aukojami bioekonomikai

Bet kodėl miškai taip kertami? Vien Europos pramoninių miškų senėjimu to nepaaiškinsi. Miškų senėjimo sąlygoti kirtimai sudaro daugių daugiausia 10 proc. visų kirtimų.

„Mūsų tyrimai atskleidė, jog pagrindinė sparčiai besitraukiančių miškų plotų priežastis yra besiplečianti medienos produktų rinka“: išaugusi medienos ir jos produktų paklausa, o ypač – padidėjęs bioenergijos ir popieriaus poreikis bei medienos rinkos tarptautinimas, – aiškina studijos vadovas G. Ceccherini.

Kitais žodžiais tariant, Europa pasuko bioekonomikos keliu, o bioekonomika reikalauja daugiau medienos kaip statybinės ir kuro medžiagos – todėl ir daugėja plynųjų miško kirtimų!

Studijos autoriai perspėja: su kiekvienu iškirstu miško plotu prarandame svarbų anglies dvideginio „sugėrėją“. Jei Europos miškai ir toliau tokiu tempu bus naikinami, ES nepavykti pasiekti išsikeltų klimato kaitos švelnininko tikslų, – žurnale „Nature“ perpėja mokslininkai.

Šiuo metu apie 38 proc. ES ploto užima miškai. Medžiai sugeria apie 10 proc. ES išskiriamo anglies dvideginio (CO2). Išsilaikius dabartinei miškų kirtimo tendencijai, atitinkamai mažiau bus sugeriama anglies dvideginio ir teks ieškoti kitų CO2 sumažinimo galimybių.

„Palydoviniai vaizdai taip pat rodo, kad vidutinis nuimto medienos derliaus ploto dydis visoje Europoje padidėjo 34 procentais, o tai gali neigiamai atsiliepti biologinei įvairovei, dirvožemio erozijai bei vandens reguliavimui,“ – rašoma studijoje.

Ar tai – ne „skritulio kvadratūra“?

Jau ankstesniais metais ne vienas mokslininkas pakartotinai nurodė, kad mediena kaip atsinaujinančios energijos išteklis anglies dioksido atžvilgiu anaiptol nėra neutrali ir tausojanti, nes, didėjant medienos naudojimui, automatiškai mažėja gyvų miškų, pajėgiančių kaupti anglį.

Pastaroji studija patvirtino, jog būgštauta ne be pagrindo, – sakė profesorė Almuth Arneth, augalų ir atmosferos tarpusavio saveikos ekspertė iš Metereologijos ir klimato tyrimo instituto Garmiše-Partenkirchene (Bavarija).

Privalome kalbėti apie netiesioginę žalą, kylančią iš dabartinės klimato politikos, – sunerimusi komentavo ir geografijos bei žemės mokslų profesorė Christine Fürst iš Martino Liuterio universiteto Halėje: „Studija pirmąkart atskleidžia didžiulius miškų plotų ir biomasės nuostolius, atsiradusius iš siekio naudoti daugiau bioenergijos.“

Pagal ES planus, ateityje miškai turi padėti išsaugoti rūšių įvairovę, drauge mediena turi būti labiau naudojama statyboms bei elektros energijai ir šilumai gauti – kaip greitai augantis „tvarus“ energijos šaltinis. „Turime subalansuoti visus šiuos interesus“, – teigė naujasis ES klimato politikos komisaras Fransas Timmermansas.

Tačiau aplinkosaugininkai tokį siekį vadina „skritulio kvadratūra“. Europos Sąjungos planuojama miško strategija tarnauja pirmiausia ekonominiams tikslams, – kritiškai nusiteikusi Vokietijos aplinkosaugos ir gamtosaugos organizacijos „Robin Wood“ referentė Jana Ballenthien.

Garsiausias Vokietijos miškininkas kritikuoja ES klimato politikos komisarą

Miškininkas ir pasaulinio garso sulaukusios knygos „Slaptas medžių gyvenimas“ autorius Peteris Wohllebenas nesutinka su ES klimato politikos komisaru F. Timmermansu. Miškų ir medžių gynėjo duomenimis, vien Vokietijoje kasmet sudeginama 60 milijonų kubinių metrų medienos.

„Mes, išsivysčiusi pramoninė tauta, deginame savo miškus krosnyse ir elektrinėse“. Tačiau toks medienos naudojimas kitaip, nei kad propaguojama, klimato prasme nėra neutralus. „Tai klimatui netgi kenksminga, kadangi medienos energetinis tankis mažesnis negu anglies,“ – aiškina P. Wohllebenas, aistringai ginantis miškus nuo per ankstyvo jų kirtimo.

Negalima visko matuoti vien ekonomika, sakė jis vasario mėnesį Briuselyje vykusioje „Tarptautinėje miškų biologinės įvairovės ir klimato konferencijoje“.

Jam pritarė Slovakijos europarlamentaras, ekologas Michalas Wiezikas, raginęs geriau saugoti Europos sengires, nes dabar ir joms iškilo grėsmė būti iškirstoms.

Prieš gelbėdami pasaulio miškus, turėtume skubiai susirūpinti savais

Europarlamentaras, socialdemokratas Juozas Olekas, pakalbintas širvintiškių portalo širvis.lt, išsamiai informavo apie šiuo metu Europos Parlamente rengiamus du svarbius miškininkystės dokumentus: nuomonę dėl Europos Sąjungos vaidmens siekiant išsaugoti pasaulio miškus bei Europos miškų strategiją.

„Europos Parlamente siekiame sukurti stiprią, visa apimančią ir nepriklausomą ES miškų strategiją po 2020-ųjų, kuri integruotų holistinį požiūrį į tvarų miškų valdymą, imdamasi veiksmų sustabdyti miškų naikinimą pasaulyje“, – dėstė šios strategijos rengime dalyvaujantis J. Olekas.

G. Ceccherini komandos atlikta Europos Sąjungos miškų studija skatintų dėmesį pirmiausia sutelkti į sparčiai kertamus pačios Europos miškus.

Tiesa, kaip guodėsi miškininkystės mokslininkas Jürgenas Bauhusas iš Freiburgo universiteto, Europos miškų kirtimo negalima lyginti su Amazonės atogrąžų miškų kirtimu, nes „ten miškai paverčiami žemės ūkio naudmenomis, o Europoje kertama pirmiausia medienos gavybai. Tad šie plotai ateityje dažniausiai vėl bus apželdinti mišku“.

Bėda tik, kad brandžiam miškui užaugti prireiks ne vienos dešimties metų.