Nėra buvę taip, kad išrinkta valstybė neužimtų vietos JT Saugumo Taryboje. Saudo Arabija turėtų dviem metams užimti minėtą vietą nuo sausio 1 iki 2015 m. gruodžio 31 d.
Praėjusį penktadienį Saudo Arabija motyvavo savo galimą sprendimą atsisakyti vietos JT Saugumo Taryboje, nes žvelgia dvigubus tarptautinius standartus, taikomus Artimiesiems Rytams, be to, pareikalavo reformų Saugumo Taryboje, kad greičiau baigtųsi kovos Sirijoje.
Praeityje Saudo Arabijos nepasitenkinimas buvo nukreiptas prieš Rusiją ir Kiniją, dabar jis krypsta ir į seniausią tarptautinę sąjungininkę – Vašingtoną, po Arabų pavasario remiantį veiksmus, kuriems aršiai nepritaria Saudo Arabija.
Saudo Arabija ypatingai įpyko, kai Sirijos prezidentas Basharas al Assadas išvengė JAV puolimo po nervus paralyžiuojančių sarino dujų, nes sutiko atiduoti savo cheminių medžiagų atsargas.
Arabų šalys ragina Saudo Arabiją nesitraukti
„Tikimės, kad Saudo Arabija, kuri yra tarp palaimintųjų, atstovaujančių arabų ir islamo pasauliui šiuo ypatingai Artimųjų Rytų regionui svarbiu istoriniu momentu, neatsisakys narystės (JT) Saugumo Taryboje“, – rašoma šeštadienį išplatintame Arabų šalių vyriausybių grupės pranešime spaudai, informuoja „Reuters“.
Pranešime išsakyta viltis, kad Saudo Arabija „neatsisakys savo drąsaus vaidmens, ginant mūsų reikalus, ypatingai Saugumo Tarybos tribūnoje“.
Arabų šalių vyriausybių grupę sudaro visos JT narės arabų valstybės, išskyrus Siriją. Pastarosios narystė buvo sustabdyta, kai ją pašalino iš Arabų Lygos.
Jei Saudo Arabija atsisakys savo vietos, Azijos grupė ją veikiausiai pasiūlys kitai Artimųjų Rytų arabų valstybei. Kandidatę turėtų išrinkti dviem trečdaliais balsų JT Generalinėje Asamblėjoje.
Diplomatų teigimu, Vašingtonas pageidautų, kad Saudo Arabija neatsisakytų vietos.
Arabų Lygos vadovas palaiko Saudo Arabijos sprendimą
Arabų Lygos vadovas Nabilas al Arabi sekmadienį išreiškė palaikymą Saudo Arabijos sprendimui atsisakyti jai suteiktos vietos Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Taryboje, sakydamas, jog ta tarptautinė institucija nesugeba vykdyti savo įsipareigojimų arabų pasauliui.
N.al Arabi sakė žurnalistams, kad Saudo Arabija teisingai pasielgė, kritikuodama Saugumo Tarybos vadovavimo metodus ir faktą, jog ta institucija nesugeba vykdyti savo įsipareigojimo palaikyti taiką pasaulyje – „ko ji visiškai nedaro“.
Pasak jo, arabų valstybės, tarp jų Palestina ir Sirija, labiausiai nukentėjo dėl Saugumo Tarybos silpnumo per pastaruosius šešis dešimtmečius.
Šiuos komentarus N.al Arabi išsakė kitą dieną po to, kai arabų šalys paragino Saudo Arabija pakeisti savo sprendimą atsisakyti vietos 15 narių turinčioje Saugumo Taryboje.
Arabų ambasadoriai prie Jungtinių Tautų sakė, kad labai svarbu, jog Saudo Arabija atstovautų arabų ir musulmonų pasauliui Taryboje „šiame svarbiame ir istoriniame etape – ypač Artimųjų Rytų regionui“.
Piktinosi dvigubais standartais
Saudo Arabija ketvirtadienį buvo išrinkta dvejų metų kadencijai, tačiau penktadienį Rijadas paskelbė nepriimsiantis šio prestižinio posto dėl Saugumo Tarybos „dvigubų standartų“ Sirijos ir kitų Artimųjų Rytų karštųjų taškų atžvilgiu.
Per tą patį ketvirtadienį vykusį balsavimą JT Saugumo Tarybos nare pirmąkart buvo išrinkta Lietuva.
„Darbo mechanizmai ir dvigubi standartai Saugumo Taryboje neleidžia jai vykdyti savo pareigų ir prisiimti atsakomybės, palaikant taiką pasaulyje“, – pareiškė Saudo Arabijos URM, ragindama reformuoti Tarybą.
Islamo bendradarbiavimo organizacijos generalinis sekretorius Ekmeleddinas Ihsanoglu taip pat palaikė Rijado poziciją sekmadienį paskelbtame pranešime, sakydamas, jog tikisi, kad Saudo Arabijos atsisakymas „paspartins reformų procesą Saugumo Taryboje, didinant jos skaidrumą ir reprezentatyvumą“.
Pasak E.Ihsanoglu, jo vadovaujama musulmoniškų šalių organizacija, turinti 57 nares, turi „tiesioginį ir gyvybiškai svarbų interesą, kad Saugumo Taryba būtų reformuota“, ir reikalauja „atstovavimo šioje institucijoje, kuris atitiktų jų demografinį ir politinį svorį“.
Daugelis diplomatų ir analitikų sakė, kad Saudo Arabijos demaršas yra žinia Jungtinėms Valstijoms, kad Rijadas pageidauja griežtesnės Vašingtono pozicijos Sirijos atžvilgiu ir yra nepatenkintas, kad Amerika atvėrė kontaktus su Teheranu, ištikimu Sirijos prezidento Basharo al Assado režimo sąjungininku.
