„Štai koks vaizdas iš mano svetainės lango. Sveiki atvykę į pragarą“, – sako 52 metų moteris.
Tokie vietiniai kaip Marina, kurie šioje gatvėje gyvena visą gyvenimą, dėl spartaus gražios gyvenamosios gatvės virsmo triukšminga ir šiukšlina barų zona kaltina vietos valdžios nesugebėjimą reguliuoti neseniai sparčiai augti ėmusio turistų skaičiaus.
Daugelis baiminasi, kad blogiausia yra dar priešaky, nes valdžia paskelbė apie priemones, kuriomis siekiama į Sankt Peterburgą atvilioti daugiau užsienio turistų ir jų pinigų.
Jeigu turistų skaičius ir toliau nekontroliuojamai augs, ekspertai perspėja, kad miestas netrukus taps panašus į Prahą ir Barseloną, kur plūsta alkoholio ir linksmybių siekiantys turistai.
„Jie mėgina paversti mūsų miestą kažkokiu karnavalu, – sako Marina. – Juk Sankt Peterburgo, kaip kultūrinės Rusijos sostinės, statusas anksčiau kažką reiškė.“
Pildo iždą
Spalį imta vykdyti bandomoji programa: 53 šalių piliečiai, norintys atvykti į Sankt Peterburgą ir aplinkinį regioną, gali kreiptis dėl nemokamų vizų supaprastinta tvarka internetu.
Ši programa unikali, nes į kitus Rusijos miestus patekti norintys turistai turi kreiptis į konsulatą ir susimokėti. Pirmąjį savaitgalį po programos paleidimo į Sankt Peterburgą atvyko daugiau nei 650 turistų.
Netrukus mieste laukiama tūkstančių žmonių, nes Europos pigių skrydžių bendrovės, tokios kaip „Ryanair“, „EasyJet“ ir „Wizz Air“, spalį jau pristatė planus didinti skrydžių į Sankt Peterburgą skaičių.
Toks sprendimas priimtas paskelbus žinią, jog šio miesto Pulkovo oro uostas priims „septintosios skrydžių laisvės skrydžius“, tad užsienio aviakompanijoms, norinčioms vykdyti tiesioginius skrydžius, nebereikės registruotis Rusijoje.
Rusijos valdžia prognozuoja, kad šios naujos priemonės nuo 2021 metų kiekvienais metais papildomai pritrauks 2 mln. užsienio turistų (prie jau esamų 4 mln.). Skaičiuojama, kad tai leis Sankt Peterburgo biudžetui papildomai gauti iki 9 mlrd. rublių (138 mln. JAV dolerių). Pareigūnai sako, kad šie pinigai bus skirti jau gerokai pavėluotai miesto centro renovacijai ir turizmo infrastruktūrai.
Sankt Peterburgo turizmo komiteto direktoriaus pavaduotoja Nana Gvičia sako, kad be ekonominės naudos miestui, turizmo skatinimo priemonės yra ilgalaikės vyriausybės strategijos, kuria siekiama didinti Rusijos patrauklumą užsienyje, dalis.
„Augantis turistų skaičius padės pagerinti mūsų šalies įvaizdį. Jie taps pasiuntiniais už Rusijos ribų ir skleis žinią, kad mūsų šalis yra saugi ir graži“, – sakė ji ir kaip teigiamą pavyzdį paminėjo pernai Rusijoje rengtą Pasaulio futbolo čempionatą.
Ilgos eilės ir svečių namų draudimas
Turizmo srities ekspertai mano, kad Sankt Peterburgui trūksta infrastruktūros, kad kiekvienais metais mieste galėtų apsistoti papildomi 2 mln. turistų.
Turizmo kompanijos UTS vykdomojo direktoriaus pavaduotoja Jelena Sorokina atkreipia dėmesį į prastą susisiekimą su Pulkovo oro uostu, senstantį miesto autobusų parką, viešbučių trūkumą ir tai, kad kultūros objektai neatlaiko didžiulės masės turistų.
„Muziejai Sankt Peterburge ir jo priemiesčiuose jau pasiekė savo maksimalų pajėgumą ir nebegali patenkinti paklausos, o turistų srautas ir toliau auga“, – sakė ji.
Praėjusį mėnesį Rusijos turizmo ministerija prakalbo apie svarstymus tam tikras savaitės dienas Carskoje Selo muziejuje, kur yra ir garsusis Gintaro kambarys, numatyti kinų turistų grupėms. Tokios priemonės svarstomos dėl ten susiformuojančių didžiulių eilių.
„Mes paprasčiausiai nebegalime sutalpinti visų žmonių, norinčių apsilankyti mūsų muziejuje“, – praėjusį mėnesį vietos naujienų portalui fontanka.ru sakė muziejaus direktorė Olga Taratinova.
Ilgos eilės susidaro ir kituose turistų lankomuose miesto objektuose, įskaitant Ermitažo muziejų ir Nevos prospektą.
Kritikai sako, kad tą pačią dieną, kai buvo įvesta elektroninė vizų sistema, paskelbtas svečių namų daugiabučiuose draudimas tik dar labiau pagilino problemą.
Mieste esantys 46 tūkst. viešbučių ir svečių namų kambariai jau ir taip buvo beveik užpildyti, o dėl draudimo lovų skaičius gali sumažėti dar 10 proc.
„Mes nežinome, ko laukti, kai 2020 metų pavasarį prasidės sezonas“, – portalui fontanka.ru sakė Sankt Peterburgo mažųjų viešbučių asociacijos viceprezidentė Tamara Builova.
Turizmo srities ekspertai sako, kad Sankt Peterburgas dar nepasiekė tokios krizinės masės, kaip Paryžius ir Roma, kurie tiesiog dūsta nuo didžiulio turistų skaičius. Čia turistų ir vietos gyventojų santykis siekia 20 ir vieną. Palyginimui, Sankt Peterburge jis tėra 1,5 ir vienas.
Reaguodamas į tokius nuogąstavimus, Sankt Peterburgo turizmo komitetas sako, kad infrastruktūra yra parengta ir kad per ateinančius metus bus atidaryta iki 300 naujų viešbučių, tam itin pasitarnaus naujos vyriausybės remiamos lengvatos investuotojams.
Ekspertai baiminasi, kad to nepakaks.
Vietos gyventojai stoja į kovą
Grįžkime į Rubinšteino gatvę, kur prie Marinos prisijungia 49 metų Kirilas Polisajevas – dar vienas sunerimęs vietos gyventojas. Vėsų šeštadienio vakarą jiedu eina savo gatve ir nurodo daugybę mieste galiojančių triukšmo ir sanitarinių taisyklių pažeidimų.
Prie vieno restorano durų iš muzikinės kolonėlės sklinda garsi muzika, nors jau yra po 22 val. vakaro ir pažeidžiamas mieste nustatytas tylos metas. Vos už kelių žingsnių ventiliacijos vamzdis iš vieno kepsnių restorano kepamos mėsos kvapą pumpuoja į privatų vidinį kiemą ir vilioja žiurkes.
Kartu su kitais vietos gyventojais Kirilas ir Marina įkūrė Rubinšteino gatvės gyventojų nevyriausybinę organizaciją, kuri siekia atkurti tvarką šioje gatvėje.
„Valdžia nekreipia dėmesio į tai, kas vyksta mieste, todėl mes supratome, kad patys esame savo paskutinė viltis. Galima sakyti, kad nelaimė mus suvienijo“, – juokdamasis sako Kirilas ir priduria, kad Rubinšteino gatvėje vos 34-iuose gyvenamuosiuose namuose veikia 82 barai ir restoranai.
Šie žmonės turistų nekaltina. Jie kaltina vietos verslininkus, norinčius greitai užsidirbti pinigų. O valdžia į tai žiūri pro pirštus.
Marina atkreipia dėmesį į languose palei gatvę kabančius užrašus „Parduodama“. Jos teigimu, per trejus metus, kai šioje gatvėje ėmė vienas po kito dygti barai, dauguma vietos gyventojų išsikraustė.
„Vakarais bijau grįžti namo, nes čia visur pilna girtų agresyviai nusiteikusių žmonių. Beprasmiška jų prašyti netriukšmauti“, – sako moteris.
Rubinšteino gatvės gyventojai stojo į kovą ir ėmė fiksuoti pažeidimus, kreiptis dėl barų į teismus. Teikia valdžiai peticijas. Jie taip pat ragina uždrausti prekybą alkoholiu po 22 val.
Kirilas prieina prie baro, kuris veikė jo daugiabučio kieme ir kurį Rusijos vartotojų teisių tarnyba „Rospotrebnadzor“ uždarė po jo pateikto skundo.
Jam žiūrint į ženklą „Uždaryta“, grupelė vietinių mėgina įeiti į barą. Vyras jiems sako, kad jis prisidėjo prie baro uždarymo.
„Jūs mums tikrai (keiksmažodis) sugadinote vakarą. O mes labai jo laukėme“, – sakė maždaug 40 metų teisės srityje dirbantis Artiomas. – Dabar gi yra nemokamos vizos turistams. Jūs juk žinote, kas laukia miesto, ar ne? Viskas dėl pinigų.“
Kirilas jam atsakė, kad niekas šios gatvės neperims, nes įstatymas yra gyventojų pusėje. „Mes nekariaujame, gyvename taikos metu ir mes pajėgūs apginti savo teises“, – sakė jis.