Įtakingas Kremliaus patarėjas užsienio politikos klausimais Sergejus Prichodka sakė, kad šis viršūnių susitikimas vyks "gilėjant kai kurioms problemoms". Tarp labiausiai aktualių klausimų - įtampos didėjimas Korėjos pusiasalyje ir krizė, kilusi dėl Irano branduolinės programos.
Šiai šešių šalių grupei taip pat priklauso keturios Centrinės Azijos valstybės - Kazachstanas, Kirgizija, Tadžikistanas ir Uzbekistanas). Dar trys šalys - Iranas, Indija ir Pakistanas, kurios turi SCO stebėtojų statusą, anksčiau yra pareiškusios, kad nori tapti visateisėmis šios organizacijos narėmis.
Tikimasi, kad vienu iš didžiausių pasiekimų per šį dvi dienas truksiantį susitikimą taps galimos SCO plėtros plano patvirtinimas, sakė S.Prichodka.
Jis atsisakė nurodyti, kuri šalis turi daugiausiai vilčių tapti šios organizacijos nare artimiausioje ateityje, tik pažymėjo, jog kelios šalys labai domėjosi galimybe įstoti į SCO.
"Įstoti nori Iranas, Pakistanas, Afganistanas", - Kremliaus pareigūnas sakė prieš prasidedant viršūnių susitikimui.
Šiame susitikime dalyvaus Afganistano prezidentas Hamidas Karzai ir Pakistano vadovas Asifas Ali Zardari, kurie taip pat gali atskirai susitikti su Rusijos prezidentu Dmitrijumi Medvedevu.
Tuo tarpu Irano prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas, kurio šaliai Jungtinės Tautos (JT) trečiadienį paskelbė naujas sankcijas, SCO susitikime pabrėžtinai nedalyvaus.
Pernai šiitiškos respublikos lyderis dalyvavo Rusijoje vykusiame Šanchajaus grupės viršūnių susitikime. Ta kelionė buvo pirmasis M.Ahmadinejado vizitas užsienyje po jo ginčijamo perrinkimo praeitų metų birželį.
Vėliau Rusijos ir Irano santykiai smarkiai pablogėjo: D.Medvedevas Teherano elgesį vadino neatsakingu ir perspėjo, kad Maskva palaikys naujas JT sankcijas dėl šiitiškos respublikos vykdomos branduolinės programos.
Užuot vykęs į Taškentą M.Ahmadinejadas, kuris trečiadienį lankėsi Tadžikistane, ketvirtadienį skris į Šanchajuje vykstančią pasaulinę parodą "Expo 2010", sakė vienas Irano diplomatas.
Bet kokiu atveju, Iranas nėra laikomas pirmuoju kandidatu stoti į SCO, sako analitikai.
"Iranas, dėl jo santykių su Rusija, Amerika ir branduolinės programos, nėra geriausias SCO kandidatas", - nurodė Maskvoje veikiančio Carnegie (Karnegio) centro Centrinės Azijos politikos ekspertas Aleksejus Malašenka.
Analitikas sakė, jog mažai tikėtina, kad šios regioninės organizacijos sudėtis smarkiai pasikeis artimiausioje ateityje, net jeigu ji būtų atvira galimai plėtrai.
"Būtų naivu kalbėtis apie kokią nors plėtrą be Kinijos leidimo", - A.Malašenka aiškino naujienų agentūrai AFP.
"Nesu girdėjęs apie jų pasirengimą" priimti naujas šalis, pridūrė jis.
SCO buvo įkurta 2001 metais kaip atsvara NATO. Ši organizacija padėjo Rusijai ir Kinijai sustiprinti savo įtaką Centrinėje Azijoje, kurioje taip pat siekia įsitvirtinti Jungtinės Valstijos, tačiau SCO šalys taip pat vis aktyviau siekia bendradarbiauti ekonomikos srityje, nurodo analitikai.
"Juo ilgiau Europos Sąjunga laikys sustabdžius savo ryšius su Rusija, juo aktyviau veiks SCO", - sakė NVS (Nepriklausomų Valstybių Sandraugos) šalių instituto direktoriaus pavaduotojas Vladimiras Žarichinas.
Šiame viršūnių susitikime tikimasi paskelbti politinę deklaraciją, kurioje būtų numatytos tolimesnio SCO šalių bendradarbiavimo gairės, pranešė Kremlius.
Šiame susitikime taip pat planuojama aptarti nestabilią padėtį Afganistane ir Kirgizijoje, kurioje balandį per žmonių gyvybių nusinešusį sukilimą buvo nuverstas prezidentas Kurmanbekas Bakijevas.