Remiantis saugumo šaltiniais, Rusija (antroji pagal dydį naftos eksportuotoja pasaulyje ir veto teisę turinti Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos narė) tokiu elgesiu pažeidė Jungtinių Tautų sankcijas.
Naftos perdavimas Pchenjanui, vykęs spalio ir lapkričio mėnesiais, leidžia daryti išvadą, kad iš Rusijos nafta į Šiaurės Korėją patenka jūra. Rugsėjį „Reuters“ skelbė, kad Šiaurės Korėjos laivai iš Rusijos plaukia tiesiai į gimtinę – ir ne tuščiomis.
„Iš Rusijos laivų naftos produktai jūroje buvo perpilami į Šiaurės Korėjos laivus, tai buvo atlikta ne kartą pažeidžiant sankcijas“, – teigia pirmasis kalbintas saugumo šaltinis, kuris panoro išlikti anonimu.
Antrasis šaltinis, kuris nepriklausomai patvirtino faktą, jog su Šiaurės Korėja vykdoma prekyba naftos produktais iš vieno laivo į kitą, sako, kad oficialaus patvirtinimo, jog tokiame versle tiesiogiai dalyvauja ir Rusijos valstybė, nėra.
Abu saugumo šaltiniai cituoja laivynų žvalgybos duomenis ir remiasi palydovų darytomis laivų, plaukiojančių Rusijos Tolimųjų Rytų uostuose, nuotraukomis, tačiau daugiau detalių atskleisti „Reuters“ nepanoro, argumentuodami, kad ši informacija yra įslaptinta.
Rusijos užsienio reikalų ministerija ir Rusijos muitinės tarnyba situacijos komentuoti nesutiko. Vieno laivo, kuris įtariamas nelegaliu naftos produktų gabenimu Šiaurės Korėjai, savininkas taip pat primygtinai neigia tokius kaltinimus. Pekinas, kuris taip pat siejamas su tokiais veiksmais, neigia darantis kažką panašaus.
Rimtų ekonominių problemų turinčios Šiaurės Korėjos ekonomika kliaujasi vien importuojamais degalais. Naftos produktų jai reikia ir tarpžemyninių balistinių raketų, ir branduolinei programai, kurios abi, anot amerikiečių, kelia realų pavojų taikai Azijoje.
„Laivai naftos produktus iš Rusijos Tolimųjų Rytų uostų gabena Šiaurės Korėjai“, – tvirtina šaltinis.
„Reuters“ negali patvirtinti, kad Rusijos laivai tikrai tiekė naftos produktų Šiaurės Korėjos laivams.
Nėra įrodymų ir kad kontrabanda buvo vykdoma su Rusijos valdžios žinia. Nėra galimybių ir tiksliai įvardyti, koks naftos produktų kiekis buvo parduotas.
Iš palydovų gauta informacija, su kuria leista susipažinti ir „Reuters“, leidžia kalbėti apie neįprastą kai kurių Rusijos laivų judėjimą. Remiantis saugumo šaltiniais, jie įtartinai dažnai išjungia ryšio sistemas ir taip neleidžia tiksliai nustatyti jų buvimo vietos.
Saugumo šaltiniai teigia, kad su Rusijos vėliava plaukiojantis tanklaivis „Vityaz“ buvo vienas iš laivų, tiekusių naftos produktus Šiaurės Korėjos laivams.
Laivas „Vityaz“ iš Rusijos Slaviankos uosto, esančio netoli Vladivostoko, išplaukė spalio 15 dieną. Jame, remiantis oficialiais dokumentais, buvo 1600 tonų naftos.
Dokumentuose, kuriuos laivo atstovai perdavė Rusijos uostų kontrolės tarnybai, nurodoma, kad jo kelionės tikslas – žvejybos laivai Japonijos jūroje. Laivybos duomenys atskleidė, kad laivas kelias dienas buvo išjungęs ryšio priemones, o tuo metu išplaukė į atvirus vandenis.
Remiantis Europos saugumo šaltiniais, „Vityaz“ spalio mėnesį atviroje jūroje naftos produktų perpumpavo į su Šiaurės Korėjos vėliavą plaukusį tanklaivį „Sam Ma 2“. „Reuters“ negali oficialiai patvirtinti naftos produktų perdavimo fakto, nes tuo metu „Sam Ma 2“ buvo išsijungęs ryšio sistemas.
Rusijos laivo savininkai neigia, kad laivas buvo užmezgęs kokį nors kontaktą su laivais iš Šiaurės Korėjos ir netgi pabrėžė nežinoję, kad laivas tiekia degalus žvejybos laivams.
Bendrovės, kuriai priklauso rusų tanklaivis, „Alisa Ltd“ , direktoriaus pavaduotojas Jaroslavas Gukas tvirtina, kad jų laivas niekada neturėjo nieko bendro su Šiaurės Korėjos laivais.
Laivo transporto agento „East Coast Ltd“ pareigūnai situaciją komentuoti atsisakė.
Dar du tanklaiviai su Rusijos vėliava plaukė panašiu maršrutu laikotarpiu nuo spalio vidurio iki lapkričio. Abu kartus pasikartojo ryšio priemonių išjungimo scenarijus.
Rugsėjį „Reuters“ skelbė, kad mažiausiai aštuoni Šiaurės Korėjos laivai, kurie iš Rusijos išplaukė su didelėmis degalų atsargomis, plaukė atgal į gimtinę, nors oficialiai jų kelionės tikslas turėjo būti kitas.