Manoma, kad iki 45 Rusijos delegatų dirba savo šalies žvalgybos tarnyboms, per privačius pokalbius sakė NATO. Šaltiniai tvirtina, kad pusė iš 90 rusų, dirbančių NATO būstinėje, yra šnipai.
Manoma, kad jie buvo infiltruoti į karinę organizaciją, rengiančią planus, kaip apsaugoti Europą nuo Vladimiro Putino, rašo dailymail.co.uk.
Tai vyksta po trijų mėnesių, kai kariuomenės vadai įspėjo, kad tarp Vakarų ir Rusijos kilo naujas Šaltasis karas, kol V. Putinas mankština savo raumenis ir siunčia povandeninius laivus ir lėktuvus, siekdamas patikrinti Europos gynybą.
Nuo 2014 metų sausio vien tik šalia Didžiosios Britanijos Rusijos karinė galia buvo pademonstruota 17 kartų, rašo dailymail.co.uk.
Vienas rimčiausių incidentų įvyko vasario mėnesį, kai prie Kornvalio krantų buvo pastebėti du Rusijos bombonešiai. Tuomet teko pakelti Karališkųjų oro pajėgų naikintuvus. Tą patį mėnesį Karališkasis jūrų laivynas Lamanšo sąsiauryje sustabdė vieną iš Kremliaus karinių laivų.
Gynybos vadai taip pat paprašė Jungtinių Valstijų pagalbos medžiojant vieną Rusijos povandeninį laivą, kuris, kaip manoma, sausio mėnesį plaukiojo prie Škotijos krantų.
Buvę aukšti kariuomenės vadai taip pat yra įspėję, kad Didžioji Britanija neapsigintų nuo Rusijos keliamos karinės grėsmės. Jie tvirtino, kad britų gynybiniai pajėgumai yra „sunaikinti“.
Nors NATO šaltiniai nurodo, kad Briuselyje dirba iš viso 90 Rusijos atstovų, Maskva ginčija šiuos skaičius, teigdama, kad yra akreditavusi tik 37 asmenis. Vienos NATO šalies diplomatas sakė, kad NATO būstinėje dirba 61 rusas.
Pastangų išvaryti įtariamus Rusijos šnipus imtasi po praėjusio mėnesio sprendimo aljanso būstinėje Briuselyje ne NATO šalių delegacijų narių kiekį apriboti iki 30-ies.
Rusija yra vienintelė šalis, kurią liečia šis sprendimas. Jis bus įgyvendintas per šiuos metus.
Aukšti NATO pareigūnai patvirtino, kad jų tikslas yra apriboti Rusijos žvalgybinę veiklą NATO būstinėje. Jie pridūrė, kad nuo šiol vaikščioti be palydos po NATO būstinę leidžiama tik keturiems Rusijos pareigūnams – ambasadoriui prie NATO Aleksandrui Gruško, jo pavaduotojui, sekretorei ir vairuotojui.
Per interviu „The Guardian“ NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas neigė, kad šios priemonės yra nukreiptos būtent prieš Rusiją.
Tačiau jis pripažino nežinantis kitos NATO „partnerės“, išskyrus Rusiją, kurios delegacija viršytų 30 asmenų.
„Lubos buvo nustatytos ties 30. Tai yra daug ir tai galioja visoms delegacijoms. Tai netaikoma konkrečiai delegacijai ar konkrečiai šaliai“, – teigė J. Stoltenbergas.
„Su rusais nusprendėme sustabdyti bet kokį praktinį bendradarbiavimą, bet palaikyti politinio ir karinio dialogo kanalus bei kontaktus. 30-ies žmonių delegacijos daugiau negu pakanka tam padaryti“, – pažymėjo jis.
Nors ir siekia pažaboti rusų veiklą Briuselyje, Vakarų karinis aljansas taip pat pasiryžo atgaivinti Šaltojo karo laikų stiliaus karštąją liniją su Kremliumi ir Rusijos generaliniu štabu Maskvoje.
Tokių karinių kontaktų stiprinimo tikslas yra sumažinti karinės konfrontacijos eskalavimo ir nesusipratimų riziką, kai dėl konflikto Ukrainoje tarp Rytų ir Vakarų tvyro įtampa.
Visa tai atspindi, kokią žalą santykiams padarė V. Putino karinė kampanija Ukrainoje, ir vyksta po to, kai V. Putinas pasinaudojo Pergalės dienos iškilmėmis, kad Raudonojoje aikštėje surengtų patį didžiausią karinį paradą nuo komunizmo žlugimo laikų.
J. Stoltenbergas sakė, kad tiesioginiai kontaktai reikalingi tam, kad sumažintų pavojų ir nesusipratimus, nes dėl suaktyvėjusios Rusijos oro veiklos aljansas virš Juodosios, Baltijos ir Norvegijos jūrų perima daugiau Rusijos karinių lėktuvų.