Prieš antradienį, liepos 20 d., įvykusį susitikimą padarytame vaizdo įraše matyti, kaip V. Putinas nekantriai stoviniuoja, o jo veido išraiška aiškiai byloja, kad jis jaučiasi nepatogiai. Po 50 sekundžių su juo pasisveikino R. T. Erdoganas, rašo „The Guardian“.
V. Putinui toks sutikimas buvo neįprastas. Dažniausiai būtent jis verčia kitus pasaulio lyderius laukti – tyčia, kartais netgi ne vieną valandą. Pasigirdo nuomonių, kad R. T. Erdoganas atsilygino V. Putinui už 2020 m. Maskvoje įvykusį susitikimą, kai Turkijos prezidentui teko taip ilgai laukti, kad jis net prisėdo.
Reporteriai užfiksavo akimirką, kai V. Putinas įėjo į kabinetą, tikėdamasis, kad R. T. Erdoganas netrukus prie jo prisijungs, tačiau Rusijos prezidentui teko vienam stovėti ir klausytis fotoaparatų spragsėjimo.
Paprastai stoiškas Rusijos lyderis sunėrė rankų pirštus, nenustygo vietoje ir įtraukė skruostus. Galiausiai V. Putinas nuleido rankas prie šonų ir, regis, buvo šiek tiek susierzinęs, kai R. T. Erdoganas neskubėdamas priėjo ir paspaudė jam ranką.
„Tos 50 sekundžių, kurias Erdoganas privertė Putiną nejaukiai laukti prieš fotoaparatų objektyvus, puikiai parodo, kaip smarkiai viskas pasikeitė po invazijos į Ukrainą“, – tviteryje pakomentavo Vidurinių Rytų žiniasklaidos organizacijos „National News“ korespondentė Joyce Karam.
Prezidentų susitikimą ji pavadino „saldžiu atpildu“ R. T. Erdoganui, 2020 m. V. Putino laukusiam beveik dvi minutes. Tada Turkijos žiniasklaida pranešė, kad R. T. Erdoganas ir jo palyda patyrė pažeminimą, nes jiems buvo liepta laukti vestibiulyje. Šio susitikimo filmuotą medžiagą gausiai skelbė Rusijos naujienų agentūros.
„Noriu padėkoti“
V. Putinas antradienį padėkojo Turkijos prezidentui už tarpininkavimą derybose dėl grūdų eksporto iš Ukrainos atblokavimo ir teigė, kad padaryta tam tikra pažanga.
„Noriu padėkoti jums už jūsų tarpininkavimo pastangas“, – sakė V. Putinas R. T. Erdoganui per susitikimą Teherane.
„Jums tarpininkaujant mes pasistūmėjome į priekį, – kalbėjo V. Putinas. – Dar ne visi klausimai išspręsti, bet jau vien tai, kad vyksta judėjimas, yra gerai.“
Jo komentarus paskelbė Kremlius.
Ukraina yra gyvybiškai svarbi javų, įskaitant kviečius, miežius ir kukurūzus, eksportuotoja ir tiekdavo beveik pusę pasaulio rinkose parduodamo saulėgrąžų aliejaus, bet šių prekių gabenimas buvo sutrikdytas Rusijai vasarį įsiveržus į kaimyninę šalį.
Grūdų gabenimas laivais per Juodąją jūrą nutrūko, Rusijos karo laivams blokuojant uostus ir Kyjivui užminavus pakrančių vandenis, siekiant užkirsti kelią potencialiam Maskvos pajėgų išsilaipinimui.
Ukrainos ūkiai yra svarbus grūdų šaltinis pasaulio rinkai, ypač Viduriniams Rytams ir Afrikai, kur maisto labai trūksta.
Rusija ir Ukraina praėjusią savaitę pasiekė reikšmingą pažangą per savo pirmąsias nuo kovo tiesiogines derybas, tardamosi dėl galimybių sumažinti pasaulinę apsirūpinimo maistu krizę dėl blokuojamo grūdų eksporto per Juodąją jūrą.
Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas sakė, kad derybos tapo „vilties spinduliu, jog žmonių kančios ir badas visame pasaulyje bus sumažinti“, bet perspėjo, kad nors jis nusiteikęs optimistiškai, susitarimas „dar nėra visiškai sudarytas“.
Derybas komplikuoja didėjantys įtarimai, kad Rusija mėgina eksportuoti grūdus, pavogtus iš Ukrainos ūkininkų regionuose, kuriuos kontroliuoja Maskvos pajėgos.
Pagrasino dar labiau sumažinti dujų tiekimą Europai
V. Putinas antradienio vakarą pagrasino dar labiau sumažinti dujų tiekimą Europai „Nord Stream 1“ dujotiekiu.
Šiuo vamzdynu per parą gali tekėti iš viso maždaug 167 mln. kubinių metrų dujų, tačiau liepą Rusijos energetikos milžinė „Gazprom“ šias apimtis sumažino tik iki 67 mln. kubinių metrų dujų. Negana to, „Nord Stream 1“ šiuo metu išvis neteka dujos, nes vyksta kasmetiniai dujotiekio techninės priežiūros darbai.
V. Putinas antradienį Teherane vykusio susitikimo su Irano ir Turkijos vadovais kuluaruose pareiškė, kad jei jo šaliai greitu metu nebus grąžinta į Kanadą remontui išsiųsta šio dujotiekio turbina, kasdienės tiekimo apimtys iki liepos pabaigos gali sumažėti iki 33 mln. kubinių metrų dujų. Pasak jo, taip gali įvykti dėl to, nes remonto reikia dar vienai vamzdyno detalei.
Kritikai jau atmetė šiuos Kremliaus tvirtinimus, kad dėl tolesnio tiekimo apimčių mažinimo kalta negrąžinta turbina. Ji iš pradžių įstrigo dėl Vakarų sankcijų Maskvai, tačiau, paprašyta Berlyno, Kanados vyriausybė nusprendė padaryti sankcijų išimtį ir perduoti šią detalę Vokietijai. Nepaisant to, Rusija tvirtina, kad turbinos dar neatgavo.
Tuo pat metu V. Putinas paragino Vokietijos vyriausybę iš naujo apsvarstyti savo ankstesnį sprendimą nepradėti naujojo „Nord Stream 2“ dujotiekio eksploatacijos. Berlynas nusprendė nenaudoti šio vamzdyno, kai vasario 24 d. Rusija įsiveržė į Ukrainą.
