„Sakartvelas, atsižvelgdamas į mūsų valstybės ir tautos interesus, neketina prisijungti prie finansinių ir ekonominių sankcijų Rusijai, nes tai tik dar labiau pakenks mūsų šaliai ir mūsų gyventojams. Aš, būdamas vyriausybės vadovu, vadovausiuosi tik mūsų šalies interesais“, – sakė I. Garibašvilis.

Ketvirtadienį Briuselyje susitikę Europos Sąjungos šalių lyderiai sutarė įvesti naujus ribojimus Rusijos finansų, energetikos ir susisiekimo sektoriams, taip pat prekybos dvejopos paskirties prekėmis suvaržymų, ribojimų eksportui ir jo finansavimui. ES lyderiai taip pat nusprendė įtraukti daugiau Rusijos asmenų į ankstesnį sankcijų sąrašą.

Sankcijų Rusijai paskelbė ir Jungtinės Valstijos, Jungtinė Karalystė, kitos Vakarų šalys.

Kinija taip pat dar kartą pasisakė prieš sankcijas Maskvai po Rusijos invazijos į Ukrainą.

„Norėčiau pakartoti, kad sankcijos niekada nebuvo veiksmingas būdas spręsti problemas“, – penktadienį sakė Pekino užsienio reikalų ministerijos atstovas Wangas Wenbinas.

„Tikimės, kad atitinkamos šalys galės išspręsti problemas per dialogą ir derybas“, – pridūrė jis.

Pekinas pasisakė prieš baudžiamųjų sankcijų galimybę dar iki Rusijos įsiveržimo į Ukrainą ketvirtadienį ryte.

Trečiadienį kitas Užsienio reikalų ministerijos atstovas sakė: „Nuo 2011 metų JAV Rusijai įvedė daugiau nei 100 sankcijų. Ar šios JAV sankcijos išsprendė kokią nors problemą?“

Šveicarija susilaikė nuo tiesioginių sankcijų

Šveicarija ketvirtadienį nusprendė netaikyti Rusijai sankcijų, panašių į Vakarų šalių patvirtintąsias, tačiau užtikrinti, kad jų nebus galima išvengti per šalies tarptautinę bankininkystės sistemą.

2014 metais Maskvai aneksavus Krymą, Šveicarija „dėl neutralumo sumetimų“ neprisijungė prie ES Rusijai paskelbtų sankcijų, per spaudos konferenciją pažymėjo prezidentas Ignazio Cassisas.

Vietoj to vyriausybė „išleido dekretą, skirtą užkirsti kelią galimybei apeiti ES sankcijas per Šveicariją“, paaiškino jis.

Į dekretą buvo įtrauktas sąrašas Rusijos piliečių ir įmonių, su kuriomis Šveicarijos finansininkai negalėjo vykdyti naujų sandorių.

Jei įmonė jau buvo įsteigta, ji turėjo būti oficialiai patvirtintas.

Pasak prezidento, po invazijos į Ukrainą vyriausybė linkusi eiti tuo pačiu keliu.

Neutralumas „nereiškia abejingumo“, pridūrė jis žurnalistams.

„Vakar [trečiadienį] patvirtintos ES sankcijos turėtų būti įtrauktos į dekretą kaip priemonės, skirtos užkirsti kelią sankcijų išvengimui“, – pridūrė jis.

„Kai kurios priemonės bus sustiprintos, ypač finansinėje srityje“, – teigė I. Cassisas.

Didžioji Rusijos naftos verslo dalis vykdoma per Šveicariją, o grūdais ir metalais taip pat prekiaujama Ženevoje.

Turtingų rusų, gyvenančių Šveicarijoje, skaičius pastaraisiais metais išaugo.

Laikraštis „La Tribune de Geneve“ pranešė, kad Rusijos oligarchas Viktoras Vekselbergas, kuriam taikomos JAV sankcijos, šį mėnesį sulaukė teismo pritarimo atidaryti sąskaitą Šveicarijos pašto finansų padalinyje „PostFinance“, tvirtinusio, kad tokia sąskaita užtrauks per daug griežtus patikrinimus.

I. Cassisas taip pat paskelbė, kad uždaromas Šveicarijos konsulatas Kijeve, kur yra registruoti 268 Šveicarijos piliečiai.

ES rengia daugiau sankcijų Rusijai

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis penktadienį pareiškė, kad Bendrija ruošiasi įvesti Rusijai daugiau sankcijų, Kijevui paraginus bloką skaudžiau nubausti Maskvą dėl Ukrainos užpuolimo.

„Skubiai rengiamas“ papildomų sankcijų paketas, parašė Ch. Michelis socialiniame tinkle „Twitter“.

Briuselyje ketvirtadienį susitikę ES šalių lyderiai sutarė įvesti naujus ribojimus Rusijos finansų, energetikos ir susisiekimo sektoriams, taip pat prekybos dvejopos paskirties prekėmis suvaržymų, ribojimų eksportui ir jo finansavimui. Lyderiai taip pat nusprendė įtraukti daugiau Rusijos asmenų į ankstesnį sankcijų sąrašą.

Svarstyta galimybė atjungti Rusiją nuo tarpbankinių atsiskaitymų sistemos SWIFT, tačiau bendro sprendimo dėl to rasti nepavyko.

Penktadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino ES imtis griežtesnių sankcijų prieš Rusiją.

„Dar neišnaudotos visos sankcijų galimybės. Spaudimas Rusijai privalo didėti“, – parašė jis tviteryje.

Kremlius žada imtis atsakomųjų veiksmų

Kremlius penktadienį pareiškė, kad Rusija imsis atsakomųjų veiksmų prieš naujas sankcijas, Vakarams smogus ekonominių sankcijų banga dėl Rusijos invazijos į Ukrainą.

„Savaime suprantama, kad bus imtasi atsakomųjų priemonių“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

„O kiek jos bus simetriškos ar asimetriškos, priklauso nuo analizės, apribojimus dar reikės išanalizuoti“, – pridūrė jis.

Šaltinis
Temos
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
BNS
Dalintis
Nuomonės