Europa gali nukentėti, jeigu Berlynas atsisakys savo konstruktyvaus vaidmens Maskvos ir Vakarų santykiuose, antradienį pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, kuriuo remiasi „Reuters“.
Berlyno ir Maskvos santykiai pastarosiomis savaitėmis įtempti. Vokietijos kanclerė Angela Merkel savaitgalį apkaltino Rusiją kišimusi į šalių, kurios siekia glaudesnių santykių su Europos Sąjunga (ES), vidaus reikalus.
„Mes negalime nepareikšti susirūpinimo dėl to, kaip elgiasi mūsų kolegos vokiečiai, - spaudos konferencijoje sakė S. Lavrovas. - Vokietijai įprastai tenka labai konstruktyvus vaidmuo ES, Rusijos ir Vakarų santykiuose. Jeigu Vokietija nuspręs pasirinkti nurodymų diktavimą, tada nei Europa, nei Vokietija nieko nelaimės iš to“.
Kanclerė perspėjo, jog konflikto Ukrainoje deeskalavimą vertins pagal V. Putino veiksmus, o ne žodžius.
DELFI primena, kad A. Merkel sekmadienį apkaltino Rusiją kišantis į daugelio valstybių, kurios siekia glaudesnių ryšių su Europos Sąjunga (ES), vidaus reikalus.
„Moldova, Gruzija ir Ukraina yra trys šalys mūsų kaimynystėje rytuose, kurios priėmė suverenius sprendimus pasirašyti asociacijos susitarimus su ES“, – sakė A.Merkel interviu vokiečių dienraščiui „Die Welt“.
„Rusija kuria problemas visoms trims šioms šalims“, – sakė ji ir paminėjo „užšalusius konfliktus“ tokiuose separatistiniuose regionuose kaip Padniestrė, Abchazija ir Pietų Osetija, taip pat – Rusijos kišimąsi Rytų Ukrainoje.
Maskva savo nepasitenkinimą proeuropietišku Moldovos kursu, praėjusią savaitę patvirtintu rinkimais, kuriuose negalėjo dalyvauti vienas prorusiškas kandidatas, pademonstravo uždrausdama importuoti iš Moldovos vyną, daržoves ir mėsą.
Praėjusį mėnesį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė „strateginės partnerystės“ susitarimą su Gruzijos separatistiniu Abchazijos regionu, taip išprovokuodamas griežtą NATO ir ES kritiką.
A.Merkel taip pat kaltino Maskvą bandant paversti Vakarų Balkanų šalis ekonomiškai ir politiškai priklausomas nuo Rusijos, kad ši ten turėtų didesnę įtaką.
A.Merkel teisino savo sprendimą per NATO viršūnių susitikimą 2008-aisiais neatverti kelio Ukrainos ir Gruzijos narystei šiame kariniame aljanse, bet dar kartą patvirtino NATO įsipareigojimą ginti šalis Rytų Europoje, tokias kaip Lenkija ir Baltijos valstybės, kurios priklauso Aljansui.
„Nėra priežasties kalbėti apie karą Baltijos valstybėse. Bet kad ir kas būtų, NATO sutarties 5-asis straipsnis, pagal kurį vienos narės užpuolimas laikomas viso Aljanso užpuolimu, galioja“, – sakė A.Merkel.