Palydovų užfiksuoti vaizdai liudija, kad, nors Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong Uno režimas aktyviai juda pirmyn vykdydamas branduolinio ginklo vystymo programą, vis dėlto daug lėšų investuojama ir į įprastinių ginklų tobulinimą.
„Daugelis teigia, kad, turėdami branduolinio atgrasymo sistemų, jie nejaustų poreikio turėti įprastinių ginklų“, – teigia Johno Hopkinso universiteto JAV ir Korėjos instituto mokslininkas Curtisas Melvinas. „Vis dėlto Kim Jong Uno valdymo eroje stebimas didelis išlaidų, skirtų ekonomikai ir įprastinei ginkluotei, augimas“, – sako jis.
Po tėvo mirties 2011 m. šalies valdžios vairą į savo rankas perėmęs Kim Jong Unas ėmėsi politikos, skirtos branduolinio ginklo programos vystymui, tuo pat metu skatindamas ekonomikos augimą, rašo „The Washington Post“.
Šiais metais atliktas branduolinis bandymas ir išaugęs dėmesys ekonomikai liudija, kad ši politika vis dar išlieka prioritetinė. Vis dėlto tai nereiškia, kad Šiaurės Korėja nuėmė koją nuo įprastinių ginklų tobulinimo pedalo.
„Kai gerbiamas lyderis Kim Jong Unas praėjusiais metais čia atvyko, jis teigė, kad turime ir toliau savomis rankomis ruošti ginkluotę“, – praėjusį mėnesį apsilankiusiems žurnalistams teigė ginklų gamykloje dirbanti Ryang Ar Kyong.
Palydovų nuotraukose C. Melvinas rodo į vykdomas didelio masto statybas Šiaurės Korėjos rytinėje pakrantėje, šalia Vonsano uostamiesčio, kur buvo tiesiamas tiltas tarp šalies karinių jūrų pajėgų bazės ir laivų statyklos. Sprendžiant iš nuotraukų, anot C. Melvino, ant tilto bus tiesiama nauja geležinkelių linija.
Praėjusiais metais Kim Jong Unas lankėsi 1947 m. jo tėvo Kim Il Sungo nurodymu pastatytoje laivų statykloje – pirmoje karo laivams remontuoti skirtoje bazėje.
„Jis atkreipė dėmesį į būtinybę atnaujinti statyklą, gamybos procesus, kurie turi atitikti šiuolaikinius reikalavimus ir derėti su žiniomis pagrįsta ekonomika, nes tik tada karinių laivų remonto darbai bus atliekami sėkmingai, o laivai bus tinkamai modernizuojami“, – taip apie Kim Jong Uno vizitą pranešė valstybinė žiniasklaida.
Nors yra ženklų, liudijančių apie atnaujintus karinėms oro pajėgoms skirtus pakilimo ir nusileidimo takus ir naujus aerodromus, vis dėlto didelė jų dalis – tai privatūs Kim Jong Unui skirti aerodromai (jis pats pilotuoja nedidelį lėktuvą). Taip pat C. Melvinas atkreipia dėmesį į naują specialiosioms pajėgoms skirtą mokymų centrą, esantį netoli nuo vakarinės šalies sienos su Pietų Korėja.
Šiaurės Korėjos karinių pajėgumų ekspertas Josephas S. Bermudezas taip pat tyrinėja palydovų darytas nuotraukas ir patvirtina naujų bazių kūrimo ir senų bazių atnaujinimo faktą. Jam tenka pripažinti ir faktą, kad šiam procesui skiriamos milžiniškos lėšos.
„Nėra patikimų įrodymų, kurie galėtų patvirtinti, kad Šiaurės Korėja mažina įprastinių ginkluotųjų pajėgų apimtis, – teigė J. S. Bermudezas. –Manau, jie juda pirmyn abiem kryptimis.“
Be to, pastebimi ryškūs pokyčiai kariuomenėje, kur vis daugiau dėmesio skiriama kompetencijai, o ne politiniam pataikavimui.
„Man susidaro įspūdis, kad Kim Jong Unas atėjo į valdžią, apsidairė ir tarė: „ Mes turime tiek daug šių senukų, kurie nebuvo karo lauke 15-20 metų. Mums reikia žmonių, kurie žino, apie ką kalba“, – sakė J. S. Bermudezas.
Jo teigimu, per praėjusius metus vis daugiau jaunesnių žmonių su reikiama patirtimi buvo paaukštinti ir ėmėsi vadovauti konvenciniams kariniams daliniams.
„Nenoriu teigti, kad tai jau yra meritokratija (valdymo sistema, kai atsakomybė skiriama dėl protinių gebėjimų, kvalifikacijos, kompetencijos ir išsilavinimo), nes taip nėra. Tačiau vis labiau linkstama prie kompetentingų žmonių, – sakė J. S. Bermudezas. – Anksčiau specialiosioms pajėgoms vadovavo žmonės, kurie patys nė kilometro negalėtų nubėgti, o dabar artileriniams daliniams nurodymus duoda iš tiesų apie tai nusimanantys žmonės.“
Nors karinį personalą pakeisti gana lengva, itin sunku įgyvendinti didelio masto infrastruktūros projektų - ypač valstybei, kuriai taikomos tarptautinės sankcijos.
Pietų Korėjos centrinis bankas teigia, kad Šiaurė Korėjos ekonomika auga maždaug 1-2 proc. per metus, o toks prieaugis yra per mažas, kad jo pakaktų finansuoti dabartines išlaidas.
„Jiems niekaip nepavyktų viso to padaryti su 1 proc. prieaugiu, – mano tinklaraštį „North Korea Economy Watch“ rašantis C. Melvinas. – Jie gerokai didina valstybės išlaidas tiek ekonomikos srityje (gamyklos ir pramoginė infrastruktūra), tiek ir karinėje srityje.“
Ir tai net nekalbant apie pastangas sukurti branduolinį ginklą bei tolimojo nuotolio balistinių raketų.
Ir net jei Pchenjanas jau yra pasigaminęs branduolinį ginklą, jis ne vieną dešimtmetį laikosi įprastinės apsidraudimo politikos modernių ginklų turinčių Jungtinių Valstijų ir jų sąjungininkės Pietų Korėjos atžvilgiu. Prie demilitarizuotos zonos, skiriančios Šiaurės ir Pietų Korėjas, laiko išrikiavęs sunkiąją artileriją, kuri invazijos atveju galėtų nušluoti už vos 30 mylių esantį Seulą.
Naujausioje JAV gynybos departamento ataskaitoje apie Šiaurės Korėjos karinius pajėgumus sakoma, kad Pchenjanas daugiau dėmesio skiria visai ne branduolinei ginkluotei.
„Šiaurės Korėja imasi pastangų atnaujinti tam tikrus savo milžiniško ir daugiausia pasenusio įprastinės ginkluotės arsenalo elementus. Ji sustiprino tolimojo nuotolio artilerines pajėgas prie demilitarizuotos zonos ir turi nemažai mobilių balistinių raketų, kuriuos galėtų pasiekti įvairių taikinių Pietų Korėjoje ir Japonijoje“, – teigiama ataskaitoje.