Charkove „Jaguar“ susidorojo be šūvių ir aukų
Charkove Vidaus reikalų ministerijos pajėgos - specialiosios paskirties būrys „Jaguar“ - per antiteroristinę operaciją išvarė separatistus iš srities administracijos pastato, kurį jie buvo užgrobę ir padegę. Gaisras likviduotas.
Kaip informuoja news.liga.net, sulaikyta apie 70 asmenų, įtariamų neteisėtais veiksmais, susijusiais su separatizmu, masinių neramumų organizavimu, padaryta žala žmonių sveikatai ir dar daugeliu nusižengimų pagal įvairius straipsnius. „Operacija atlikta nepanaudojus šaunamųjų ginklų“, – pabrėžė Ukrainos VRM spaudos tarnyba.
Apie tai socialiniame tinklalapyje pranešė ir partijos „Batkivščina“ narys Nikolajus Kniažickis, remdamasis vidaus reikalų ministro Arseno Avakovo informacija, rašo unian.net. „Kalbėjau su Avakovu. Charkove įvykdyta antiteroristinė operacija. Sulaikyta 70 pažeidėjų. Jie jau Kijevo ir Poltavos tiriamuosiuose izoliatoriuose. Veikia „Jaguar“ iš centrinės Ukrainos. Veikia profesionaliai – be šaudymų ir be aukų. Pasirengę veikti visur rytuose, neutralizuoti nusikaltėlius“, – parašė jis.
Primename, jog anksčiau separatistai padegė Charkovo apskrities valstybinės administracijos pastatą ir apmėtė jį sprogstamuoju mišiniu, vadinamuoju „Molotovo kokteiliu“. Antradienį apie 6 val. ryte buvo pranešama, kad pastato vestibiulyje yra apie 10 prorusiško mitingo dalyvių.
O. Turčynovas: Charkovo separatistai prieš miliciją naudojo ginklus ir granatas
Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininkas, einantis Ukrainos prezidento pareigas, Oleksandras Turčynovas teigia, kad Charkove vaduojant valstybinės srities administracijos pastatą protestuotojai naudojo ginklus, per operaciją nukentėjo milicijos pareigūnai. Apie tai praneša Newsru.ua su nuoroda į „Interfax–Ukraina“.
Jis pabrėžė, kad per operaciją buvo sunkiai sužeisti milicijos pareigūnai, tačiau nepatikslino, kiek teisėsaugininkų nukentėjo.
O. Turčynovas išreiškė viltį, kad artimiausiu metu bus išvaduoti administraciniai pastatai Luhanske bei Donecke.
„Separatistų mėginimai pradėti provokacijas Dnepropetrovsko ir Nikolajevsko srityje lokalizuoti. Nuoširdžiai dėkoju tiems jėgos struktūrų pareigūnams, kurie profesionaliai atlieka savo pareigas“, – pabrėžė jis.
Primename, kad balandžio 6 d. Donecko, Luhansko bei Charkovo srityse įvyko separatistų mitingai, kurių metu buvo užgrobti valstybinių srities administracijų bei Ukrainos saugumo tarnybos vietos valdybų pastatai.
Kaip buvo pranešta, Charkovo milicijos pareigūnai pradėjo separatistų, užėmusių Charkovo srities administraciją, sulaikymą.
Balandžio 7 d. vakare Charkovo valstybinėje srities administracijoje kilo gaisras. Gaisrą sukėlė prorusiškai nusteikę aktyvistai, kurie padegė automobilių padangas. Pasinaudoję gaisru, aktyvistai įsibrovė į administracijos pastato vidų, o milicija jiems nesutrukdė.
Balandžio 8 d. ryte Ukrainos vidaus reikalų ministras Arsenas Avakovas pranešė apie įvykdytą antiteroristinę operaciją, dėl kurios buvo uždarytas miesto centras ir iki šiol neveikia Charkovo metro.
V. Jarema: Donecko separatistai pažadėjo atlaisvinti Saugumo tarnybos pastatą ir sudėti ginklus
Separatistai, užgrobę Ukrainos saugumo tarnybos pastatą Donecke, pažadėjo sudėti ginklus ir atlaisvinti patalpas, skelbia unian.net.
„Mums pažadėjo, kad sudės ginklus, kuriuos paėmė Saugumo tarnyboje, ir atlaisvins patalpas“, - naktį į antradienį per tiesioginį televizijos eterį pranešė V. Jarema. „Už tai pažadėjau, kad mes nešturmuosime pastato, nenaudosime jėgos, ir, tikiuosi, kad mūsų susitarimas patenkins abiejų pusių – milicijos bei piketuotojų - interesus ir nebus pralieta kraujo. Manau, kad pasielgėme teisingai. Kas bus toliau – pamatysime“, - pridūrė jis.
Kaip žinoma, balandžio 7 dieną maždaug 3 val. 40 min. vietos laiku grupė nežinomų asmenų pateko į Donecko srities Ukrainos saugumo tarnybos pastato pirmąjį aukštą. Balandžio 7-osios dieną nuo scenos, įrengtos ant užgrobto pastato laiptų, buvo paskelbta apie vadinamą Donecko nepriklausomą respubliką, „įeinančią“ į Rusijos sudėtį. Pirmadienio vakarą Saugumo tarnybos pastatas buvo išlaisvintas nuo separatistų.
Naktį į balandžio 8-ąją milijardierius R. Achmetovas kreipėsi į separatistus Donecke, ragindamas juos pradėti derybas su valdžia.
Nikolajeve per susirėmimus sužeista mažiausiai 10 žmonių
Per susirėmimus ir susišaudymą tarp Nikolajevo „liaudies pašauktinių“ – vietos Maidano savigynos – ir prorusiškų separatistų, bandžiusių užimti Nikolajevo srities administracijos pastatą, rimtai nukentėjo dešimt žmonių, skelbia svetainė prestupnosti.net.
Anot informacijos, vienas vyras patyrė sunkų kojos lūžį ir galvos traumą, dviem vyrams sužalotos galvos. Galvos trauma buvo pastebėta ir pas vieną moterį – jai pagalbą teikė greitosios medicinos pagalbos medikai, rašo unian.net. Be to, penki žmonės patyrė sužeidimus nuo šūvių iš trauminio pistoleto. Nuo kulkų daugiausia nukentėjo Maidano savigynos atstovai, į kuriuos šaudė prorusiškai nusiteikę separatistai. Sužalojimai patirti kakle, nugaroje, kojose ir kitose kūnų dalyse. Vienas vyras pateko į ligoninę dėl kontūzijos , kai visai šalia jo sprogo petarda. Be to, pakankamai daug žmonių nestipriai nukentėjo nuo mestų akmenų ir panašių veiksmų.
Balandžio 7-osios vakare šimtai prorusiškų separatistų atėjo prie Nikolajevo valstybinės srities administracijos pastato ir bandė patekti į jį. Kaukėti žmonės bandė užimti ir televizijos kanalą ATN.
Prašo įvesti Rusijos taikdarius
Rusijos taikdariai į kitas šalis galėtų būti siunčiami tik pagal tarptautinius įstatymus, o ne vietos valdžios prašymu, pareiškė Rusijos Federacijos Tarybos gynybos ir saugumo komiteto pirmininkas Viktoras Ozerovas, komentuodamas Ukrainos separatistų, paskelbusių „suverenią Donecko liaudies respubliką“, prašymą, kad Maskva atsiųstų savo taikdarius.
„Mūsų taikdariai gali veikti tik pagal tarptautinius įstatymus. Turime pavyzdžių, kai mūsų taikdarių kontingentas buvo pasiųstas į Pietų Osetiją ir Abchaziją, tačiau tai buvo padaryta Nepriklausomų Valstybių Sandraugos (NVS) pagrindu. Tiesiog šiaip įvesti taikdarių kontingentą į Donecką ar kur nors kitur, paraginus vietos valdžiai – tai prieštarauja tarptautiniams principams ir normoms“, – V.Ozerovas sakė naujienų agentūrai „Interfax“.
„Rusija neturi teisės to daryti vienašališkai. Kas kita, jeigu bus priimtas atitinkamas Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos sprendimas dėl taikdarių įvedimo. Tuomet Rusija, kaip Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESB) nuolatinė narė, gali dalyvauti taikdarių kontingente, siekiant užtikrinti saugumą viename ar kitame regione“, – aiškino jis.
V.Ozerovas priminė, kad Rusijos parlamento aukštieji rūmai praeitą mėnesį leido V.Putinui naudoti ginkluotąsias pajėgas Ukrainoje.
„Tai buvo susiję su padėtimi Kryme, tačiau tuo atveju veikėme pagal sutartį dėl Juodosios jūros laivyno ir tik sustiprinome savo bazių apsaugą. Esame patenkinti, kad vykstant referendumui mums neteko panaudoti savo kariškių, ir Krymo gyventojai patys nusprendė savo likimą“, – teigė V.Ozerovas.
Jis ignoravo Vakarų šalių pareiškimus, kad prieš surengiant separatistinį referendumą tame Juodosios jūros pusiasalyje jį buvo faktiškai okupavę Rusijos kariai, vilkintys uniformas be atpažinimo ženklų.
Komentuodamas padėtį Ukrainos rytiniuose regionuose, kur prorusiškos jėgos taip pat nori surengti referendumus, panašius į įvykusį Kryme. V.Ozerovas sakė, jog jeigu tas procesas būtų „stumiamas iš išorės, tai duotų priešingų rezultatų“.
„Rusija suinteresuota padėties stabilizavimu Ukrainoje, tačiau liaudies nuomonė turi būti užfiksuota, o referendumas yra pats demokratiškiausias valios pareiškimas“, – pažymėjo V.Ozerovas.
Tuo tarpu Federacijos Tarybos socialinės politikos komiteto pirmininkas Valerijus Riazanskio, komentuodamas padėtį Ukrainoje, pareiškė: „Tai, kad dabar vyksta Donecke, Luhanske ir kitose Ukrainos rytinėse srityse, yra dėsninga, žinant politiką, kurią vykdo dabartinė valdžia Kijeve, kuri nenori įsiklausyti į paprastų žmonių balsą ir siunčia oligarchus valdyti tuos regionus.“
Jis sakė „Interfax“, kad Donecko, Luhansko ir kitų regionų gyventojai kalba apie būtinybę stiprinti savo autonomiją.
„Tų regionų gyventojai kalba apie dvikalbystę, valstybinės kalbos statuso suteikimą rusų kalbai. Kitaip sakant, jie kalba apie būtiniausius dalykus – ir nieko daugiau. Tačiau Kijevo valdžia į tai neįsiklauso, ignoruodama žmonių interesus. Dėsninga, jog dėl to vėliau reikalaujama surengti referendumą,“ – aiškino V.Riazanskis.