Tačiau Kremlius nenori pasiduoti ir, regis, ne per daug slėpdamasis kariavo prieš susitarimą tarp Graikijos ir buvusios Jugoslavijos valstybės Makedonijos, kuris panaikino vieną iš paskutinių kliūčių regiono integracijai į Europą, bloomberg.com rašo Vokietijoje gyvenantis rusų žurnalistas Leonidas Beršidskis.

Birželį Graikijos ministro pirmininko Alexio Tsipro ir Makedonijos premjero Zorano Zaevo pasirašyta sutartis išsprendė ilgai trukusį ginčą dėl Makedonijos pavadinimo, kuris sutrukdė šaliai prisijungti prie NATO ir Europos Sąjungos (ES).

Susitarta dėl kompromisinio pavadinimo – Šiaurės Makedonija. Šalies gyventojai bus vadinami makedonais, o kalba – makedonų. Šiaurinis Graikijos regionas toliau bus vadinamas Makedonija.

Nepritarimą susitarimui abiejose šalyse aktyviai kurstė Rusija.

Praėjusią savaitę Graikija pranešė išsiųsianti du Rusijos diplomatus, o dar dviem uždraudė įvažiuoti į šalį dėl bandymų papirkti pareigūnus. Teigiama, kad Rusija siekė sutrukdyti minėtam susitarimui dėl Makedonijos pavadinimo, kurstydama dvasininkiją ir nacionalistų grupuotes šiaurės Graikijoje, kur yra nedidelė, bet įtakinga rusakalbių bendruomenė.

Žinomas tos bendruomenės narys – milijardierius Ivanas Savvidi (arba Savvidis) sumokėjo 300 tūkst. eurų sandorio oponentams makedonams, tarp jų ir makedonų futbolo klubo „Vardar“ nacionalistams gerbėjams).

Pasaulinis žurnalistų ir naujienų transliuotojų tinklas – Kovos su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija projektas (Organized Crime and Corruption Reporting Project; OCCRP) buvo supažindintas su mokėjimus patvirtinančiais dokumentais (pastarųjų autentiškumą patvirtino dalis gavusiųjų pinigus).

Makedonijoje vyksta policijos tyrimas.

Rusija remia Europoje esančias jai palankias partijas ir atskilusias grupuotes, bet didžioji dalis šios veiklos (išskyrus kelis plačiai nuskambėjusius atvejus, kaip antai, Rusijos paskola politinei partijai, vadovaujamai prancūzų nacionalistės Marine Le Pen) lieka nepastebima.
Be to, diplomatų išsiuntimai ir milijardierių tyrimai, kaip antai, I. Savvidi, vyksta retai.

Šiaip ar taip, Graikijoje ir Makedonijoje dėl tvyrančios įtampos ir dėl susitarimo svarbos (kurį du kartus vetavo Makedonijos prezidentas Gjorge‘as Ivanovas ir dėl kurio rugsėjį bus surengtas referendumas) politikai labiau linkę sutrukdyti kišimuisi.

Milijardieriaus vaidmuo rodo, kaip iš pirmo žvilgsnio su politika nesusijęs žmogus gali įsikišti, palaikydamas Rusijos pusę.

Rusijoje graikų tautybės Savvidi buvo prokremliaus partijos „Vieningoji Rusija“ narys parlamente. 2011 m. jo nebeišriko į parlamentą. 2012 m. jis nusipirko futbolo klubą PAOK Salonikuose ir išvyko gyventi į Graikiją. 2018 m. jis pardavė turėtą Rusijos tabako gamyklą „Donskoj Tabak“ už 1,6 mlrd. dolerių. Kaip dalis turtingų rusų, jis stengėsi atsiriboti nuo tikrojo savo turto šaltinio, nors kai kurių įpročių, susiformavusių gyvenant Rostove, nepavyko atsikratyti. Kovo mėnesį vykstant PAOK rungtynėms, jis išbėgo į futbolo aikštę ir uždėjęs ranką ant pistoleto dėklo grasino teisėjui.

Kaip matyti iš OCCRP pranešimo, I. Savvidi tebeturi daug ryšių su Rusija ir su jos politiniais tikslais. Leidimas išsigabenti turtą iš šalies (jau nekalbant apie jo įsigijimą) šiaip sau nesuteikiamas Vladimiro Putino sistemoje, kurioje klestinčių kompanijų savininkai laikomi įkaitais ir yra išnaudojami, siekiant valdžios tikslų.

Rusija neigia kišimąsi į Makedoniją, nors Balkanų šalis oficialiai skelbia nesiekianti narystės NATO. Sunku suvokti, kodėl Kremlius vis labiau pralaimi, bet tebekovoja dėl įtakingumo.

„Ryšiai su Rusija nebe tokie glaudūs, dažnai labiau trumpalaikiai, nei mano daugelis apžvalgininkų“, – neseniai savo straipsnyje apie Makedonijos pasikeitusią politiką ir posūkį Vakarų link „Makedonija. Nauja pradžia?“ rašė sociologas Besiras Ceka.

Realiai Rusija niekaip negali sutrukdyti įstoti į ES buvusioms Jugoslavijos šalims, taip pat ir būsimai Šiaurės Makedonijai. Iš jų veikiausiai tik Serbija neprisijungs prie NATO. Tačiau Rusija leidžia pinigus, rizikuoja įsivelti į skandalus ir, kurstydama alternatyvias grupuotes, kenkia santykiams su gana draugiškomis Europos valstybėmis, kaip antai, su Graikija, nors nėra jokios apčiuopiamos pergalės perspektyvos.

Balkanų regiono politikos ekspertas Dimitaras Bechevas pateikė galimą paaiškinimą savo 2017 m. išleistoje knygoje „Rival Power: Russia In Southeast Europe.“ („Konkuruojanti galinga valstybė: Rusija pietryčių Europoje“). Rusija neturi strategijos Balkanuose, ji žaidžia oportunistinį žaidimą – stengiasi išbalansuoti savo Vakarų konkurentus ir išsaugoti savo įtaką – jei ne (šalių) valdžioms, tai bent populiacijos segmentams.

Tai primena Rusijos žaidimą JAV ir ES šalyse. Regis, V. Putinui atrodo tikslinga kelti problemas vardan pačių problemų, net jis negali tikėti reikšmingos pergalės – Kremliui jau vien kurstomos vidinės divizijos yra tikslas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (471)