Laidos svečias pareiškė, kad kita Rusijos problema po Ukrainos taps Kazachstanas, apie tai skelbia „Radio Svoboda“ Kazachstano tarnyba.

Rusijos politologas Dmitrijus Drobnickis eteryje pasiūlė „atkreipti dėmesį, kad kita Rusijos problema bus Kazachstanas“, nes ten, anot jo, „taip pat gali prasidėti nacistiniai procesai“.

„Ir rusų ten daug, ir teritorija, jūs jau man atleiskite, ir Semipalatinskas ten, ir branduolinis kuras visam mūsų „Rosatom“ taip pat ten“, – dėstė politologas.

„Mes manome, kad jie (tokie pareiškimai) neatliepia oficialios Rusijos Federacijos pozicijos. Tai pirma. O antra: jie kenkia tradiciškai artimiems Kazachstano ir Rusijos santykiams. Trečias dalykas: tokių pozicijų pateikimas viename iš federalinių kanalų nusipelno atitinkamos Rusijos Federacijos valdžios reakcijos“, – pareiškė Kazachstano užsienio reikalų ministro pavaduotojas.

Rusijos Federacijos prezidentas Vladimiras Putinas vasarį oficialia vadinamosios specialiosios operacijos Ukrainoje priežastimi įvardijo, be kita ko, ir šalies „denacifikaciją“. Šį terminą Rusijos valdžia pastaruoju metu vartoja rečiau, nes šalies žmonės jo nesupranta, negeba paaiškinti, ką jis reiškia.

Trečiadienį Kazachstano užsienio reikalų ministro pavaduotojas R. Vasilenka pareiškė, kad niekada nesusidūrė „su jokiais nacistiniais procesais, nes jų paprasčiausiai mūsų šalyje nėra“.

Anot diplomato, tiek valstybės vadovas, tiek užsienio reikalų ministerijos vadovybė, tiek kiti aukšto rango Kazachstano valdininkai, įskaitant ir abiejų parlamento rūmų pirmininkus, „jau ne kartą pasisakė dėl tokio pobūdžio komentarų ir įvairių „kalbančių galvų“ pareiškimų“.

Rusijos veikėjų pasisakymai apie būtinybę „denacifikuoti“ Kazachstaną šiais metais skambėjo ir anksčiau. Kovą internete pasirodė Maskvos miesto Dūmos deputato Sergejaus Savostjanovo pareiškimas, kuriame jis pasisakė už tai, kad į „denacifikacijos ir demilitarizacijos“ zoną būtų įtrauktos Baltijos šalys, Lenkija, Moldova ir Kazachstanas.

Terminus „denacifikacija“ ir „demilitarizacija“ Maskva pasitelkė vasario 24 dieną įvesdama savo pajėgas į Ukrainos teritoriją. Astana į Maskvos deputato žodžius tada nesureagavo. Kazachstano užsienio reikalų ministras Muchtaras Tleuberdis pareiškė, kad ministerija būtų reagavusi, jeigu pareiškimas būtų padarytas oficialių asmenų.

Tuo metu Rusijos prezidento atstovas Dmitrijus Peskovas šią savaitę pareiškė, kad gėdingi Rusijos politologų pasisakymai Kazachstano atžvilgiu neturi nieko bendro su oficialiu Kremliaus požiūriu ir neturėtų mesti abejonių šešėlio ant šių dviejų valstybių santykių.

„Galiu pasakyti vieną dalyką: Rusijoje politologų, leidžiančių sau gėdingų pasisakymų apie Kazachstaną, ne mažiau nei Kazachstane politologų vėl ir vėl kritiškai vertinančių Rusiją. Tik tai nereiškia, kad tai gali ir turėtų mesti šešėlį ant mūsų dvišalių santykių, nes tie politologai jokiais būdais neatspindi oficialios mūsų valdžios pozicijos, neatliepia oficialios Kremliaus linijos. Taip juos ir reiktų vertinti“, – pareiškė D. Peskovas per interviu Kazachstano televizijos kanalui „Habar 24“.

„Iš viso nereiktų jų klausytis ir į juos žiūrėti“, – su šypsena pridūrė Kremliaus atstovas.

Balandžio 24 dieną Tigrano Keosajano „YouTube“ kanale pasirodė vaizdo įrašas, kuriame jis itin neigiamai pasisakė apie Kazachstaną, kurio valdžia šiais metais atsisakė surengti Gegužės 9-osios paradą.

Vaizdo įraše jis perspėjo, neva su Kazachstanu gali nutikti tas pats, kas nutiko su Ukraina, ir teigia, kad „atsakingiems Rusijos asmenims“, anot jo, vertėtų naujomis akimis „peržiūrėti dvišalių santykių lygį“.

Praėjus trims dienoms po internete išplatinto T. Keosajano pasisakymo Kazachstano užsienio reikalų ministerija „Telegram“ kanale pasidalijo atstovo spaudai komentaru: „Galimas dalykas, kad jo (Keosajano) žodžiai atspindi tam tikros Rusijos visuomenės dalies ir politikų požiūrį, tačiau jie neturi jokio ryšio su mūsų šalių bendradarbiavimu ir dvišaliais susitarimais“.

Netrukus Kazachstano užsienio reikalų ministerija pranešė uždraudžianti T. Keosajanui atvykti į šalį.

T. Keosajanas buvo įtrauktas į Europos Sąjungos, Jungtinės Karalystės ir Kanados sankcijų sąrašus. Jį ir kitus sankcijų sąraše atsidūrusius asmenis Kanados valdžia pavadino „Rusijos valdžios finansuojamais dezinformacijos ir propagandos agentais“.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (3)