A. Duginas – Rusijos Eurazijos judėjimo įkūrėjas. Šio filosofo idėjos populiarios tarp karingai nusiteikusio šios šalies elito. Nors dar visai neseniai A. Duginas dėstė Maskvos valstybiniame universitete, jo ateitis universitete, kaip teigia jis pats, nėra aiški, rašo BBC.

Filosofo teigimu, jo politinės pažiūros nepasikeitė, tačiau valdžios elito pažiūros galimai kinta.

A. Dugino geopolitinės teorijos pagrindas – tai Rusijos misija mesti iššūkį JAV dominavimui pasaulyje, pasitelkiant Irano bei šiuo metu Europoje dideliu populiarumu besimėgaujančių euroskeptiškų partijų paramą.

Jis vienas iš V. Putino įvykdyto Krymo užėmimo scenarijaus režisierių.

Anot A. Dugino, antruoju žingsniu turėtų tapti karinis įsiveržimas į Rytų Ukrainą, kurią jis linkęs vadinti „Novorossija“. Taip šį regioną vadina ir V. Putinas.

Filosofas įsitikinęs, kad separatistų pasipriešinimas šiame regione prikėlė rusišką dvasią, kurią jis vadina Rusijos pavasariu.

Šios rusiškos dvasios prikėlimo simboliu A. Duginas vadina Igorį Strelkovą bei palaiko reguliarų ryšį su separatistais Donecke.

Telefonu taisyklinga anglų kalba kalbančio A. Dugino balse jaučiama nerimo gaidelė: jis baiminasi, kad Rusijos pavasaris galimai netenka savo varomosios jėgos ir tampa panašus į sąmyšį.

„Liberalai yra prieš V. Putiną, o patriotai jį rems, bet tik tuo atveju, jei jis tęs patriotišką politiką. Kadangi jis abejoja, rizikuoja netekti abiejų pusių palaikymo. Tai pavojingas žaidimas, tačiau galbūt jis turi sprendimą?“ – samprotavo A. Duginas.

Jis ragino užimti Krymą dar 2008 m., kai įsiplieskė Rusijos ir Gruzijos karas.

A. Duginas buvo nuvykęs į ginčytiną Pietų Osetijos regioną, kur buvo nufotografuotas šalia raketų paleidimo sistemos.

Tada A. Duginas buvo įsitikinęs, kad Rusijos kariuomenė turėjo pasiekti Gruzijos sostinę Tbilisį, tuometinis šios šalies prezidentas Michailas Saakašvilis turėjo būti nuvestas, o tuo pačiu turėjo būti užimtas ir Krymas, kuris, anot A. Dugino, bet kuriuo atveju priklauso Rusijai.

Toks požiūris žeidžia didžiąją dalį ukrainiečių bei kitų postsovietinių valstybių gyventojų. Tuo metu nemažai rusų būtų pavadinę šiuos planus pernelyg aršiais, tačiau situacija akivaizdžiai pasikeitė.

Po šių metų kovo mėn. įvykusio Krymo užėmimo gyventojų parama V. Putinui pasiekė net 86 proc. Remiantis nepriklausomo Maskvoje įsikūrusios organizacijos „Levanda Centre“ pateikiamais duomenimis, du trečdaliai rusų palaiko separatistus Rytų Ukrainoje. Be to, daugelis yra įsitikinę, kad Maskva turėtų jiems pasiūlyti savo paramą.

Liberalumo apraiškos

Dėl šiuo metu Ukrainos kariuomenės duodamo atkirčio separatistams Donecko ir Luhansko srityse A. Duginas kaltina V. Putino nenorą siųsti į šį regioną kariuomenę.

Anot A. Dugino, dauguma liberalų – tai XX a. dešimtajame dešimtmetyje turtus susikrovę verslininkai. Jei ekonominės sankcijos prieš Rusiją bus taikomos ir toliau, būtent verslininkus tai palies skaudžiausiai, nes jie yra stipriai susiję su pasauline ekonomika.

Akivaizdus V. Putino dvejojimas, A. Dugino manymu, susijęs su vidiniais nesutarimais Rusijos vyriausybėje bei paties V. Putino neapsisprendimu.

„Tai patriotiškų, stačiatikiškų bei konservatyvių jėgų susidūrimas su liberaliosiomis, kurios taip pat yra labai stiprios“, - įsitikinęs untranacionalistinių pažiūrų filosofas.

Iš esmės, anot A. Dugino, V. Putinas yra draskomas dviejų prieštaringų idėjų.

„Patriotiškąją V. Putino pusę remia dauguma šios šalies gyventojų, o liberalumo apraiškas palaiko didžioji politinio elito dalis, oligarchai bei Rusijos ministras pirmininkas Dmitrijus Medvedevas“, - savo įžvalgas dėstė A. Duginas.

Dauguma Rusijos gyventojų nepasitiki liberaliuoju elitu bei kaltina jį dėl XX a. dešimtąjį dešimtmetį Rusiją apėmusio chaoso.

Daugybė rusų ne tik prijaučia naujajam A. Dugino propaguojamam kariniam patriotizmui: kai kurie savo lėšomis įsigyja karine amuniciją, vyksta į Rytų Ukrainą bei prisijungia prie teroristinių grupuočių.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (473)