Kai laisvai samdomas žurnalistas Louisas Kottoy Centrinėje Afrikos Respublikoje rugsėjo pabaigoje išėjo iš savo namų sostinėje Bangyje, jam įkandin leidosi trys pistoletais ginkluoti vyrai, jį pasivijo, žiauriai sumušė, atėmė telefoną ir nešiojamąjį kompiuterį. Žurnalistui buvo išnarintas petys, sužalota dešinė akis (prireikė trijų siūlių).
L. Kottoy, kurio rašinius publikavo keli vietos laikraščiai, mano, kad užpuolimas susijęs su Rusijos žurnalistų Orchano Džemalio, Aleksandro Rastorgujevo ir Kirilo Radčenkos, nužudytų liepą, mirčių tyrimu (viso trys žurnalistai kūrė dokumentinį filmą apie su Kremlių siejamą samdomų karių bendrovę „Vagner“). Kaip teigia nukentėjęs laisvai samdomas žurnalistas, jo užpuolikai jį kaltino „savo mobiliuoju ir kompiuteriu tam tikriems žmonėms kuriant problemas“, todėl šiuos daiktus jie ir pasisavino.
„Aiškino, kad pradėjau pats prašytis nemalonumų, ėmęs lankytis vietose, kur neturėčiau lankytis, ir uždavinėti klausimus, kurie nėra mano reikalas“, – „The Daily Beast“ tvirtina L. Kottoy. Žurnalistas kalbino žmones iš miestelio, esančio netoliese tos vietos, kur nužudyti minėtieji rusai. „Supratau, kad viskas dėl mano tyrimo, nes pastaruoju metu visi mano interviu buvo susiję tik su minėtuoju nusikaltimu“, – įsitikinęs L. Kottoy.
Likus dienai iki L. Kottoy užpuolimo Bangyje, jis sulaukė kelių skambučių iš prisistatyti nenorėjusios, tačiau „itin draugiškai nusiteikusios“ moters, jam patarusios nebetęsti tyrimo, nes jo darbas tam tikriems asmenims kelia nepatogumų.
„Skambinusioji daugiau detalių apie tuos žmones, kuriems mano veikla kelia nepatogumų, nepateikė, nepaaiškino, ir kas tiksliai jiems nepatinka. Moteris sakė dėl manęs nerimaujanti ir norinti, kad būčiau atsargesnis“, – pasakoja nukentėjęs žurnalistas.
L. Kottoy užpuolimas – vienas iš incidentų, atkreipiančių dėmesį į pavojų, tykantį visų, norinčių daugiau sužinoti apie Rusijos žurnalistų nužudymą (visi jie buvo sušaudyti automatiniais šautuvais per pasalą prie Sibuto miesto).
Dvi savaitės iki minėtojo žurnalisto užpuolimo, kaip įtariama, buvo apnuodytas antikremliškos protesto grupės „Pussy Riot“ narys Piotras Verzilovas. Jis taip pat buvo susijęs su minėtųjų rusų nužudymo Sibute tyrimu.
Netekęs klausos, regos ir negalėdamas vaikščioti bei kentėjęs haliucinacijas, P. Verzilovas, geriausiai žinomas kaip „Pussy Riot“ atstovas bei grupės žurnalistinio projekto „Media Zone“ leidėjas, skubiai į Maskvos ligoninę išgabentas po apsilankymo teisme (šis apsilankymas nebuvo susijęs su minėtuoju tyrimu). Tą dieną, kai smarkiai pasiligojo, jis kaip tik turėjo oficialiai pristatyti tyrimo rezultatus.
Rusijos valdžia su prezidentu Vladimiru Putinu priešakyje liūdnai pagarsėjusi asmenų, įvardijamų išdavikais ar priešais (ar tai būtų žurnalistai, ar žmogaus teisių aktyvistai, ar korupcijos tyrėjai, ar tiesiog buvę Rusijos specialiųjų tarnybų darbuotojai), naikinimu, tad ir dėl P. Verzilovo apnuodijimo žvilgsniai krypsta būtent į tą pusę.
Net ir Centrinėje Afrikos Respublikoje, kur prezidento nacionalinio saugumo patarėjo pareigas užima Rusijos pilietis Valerijus Zacharovas, yra nemažai įtarimų, jog Maskva kaišioja pagalius į ratus trijų žurnalistų nužudymo tyrimui.
Sibute, kur buvo nužudyti Rusijos žurnalistai, dislokuotos Centrinės Afrikos Respublikos ginkluotosios pajėgos (FACA) (kurias, beje, apmoko ir konsultuoja tie patys rusai). Kariai, jei tikėtume vietos žiniasklaida, perspėja netoliese tos vietos, kur rasti nužudytų žurnalistų palaikai, gyvenančius ir dirbančius vietinius dėl pačių saugumo nebendrauti su žiniasklaida. Žmonės, lankęsi Sibute, neseniai „The Daily Beast“ sakė, kad vietiniams, prabilusiems apie nusikaltimą, grasinama mirtimi.
„Yra teigiančių, esą matė FACA pajėgas kartu su baltaodžiais kariais. Visi bijo kalbėti, nes yra įbauginti FACA karių. Apie brutalų jų elgesį su civiliais sklando kraują stingdančios kalbos“, — sako rugsėjį Sibute lankęsis žurnalistas ir žmogaus teisių aktyvistas iš Kamerūno Glory Tiku.
„Pats tų karių savo akimis nemačiau, bet kaimynai sakė matę jų mūsų rajone kitą dieną po tragedijos, jie kalbėjosi su vietiniais ir grasino jiems jokiais būdais nekalbėti su žurnalistais. Žmonės buvo taip smarkiai įbauginti, jog kurį laiką bijojo net išeiti iš namų“, – sako savaitę po nusikaltimų motiną Sibute lankęs Didier Ndongas.
Kol kas neaišku, kas davė nurodymą FACA pajėgoms grasinimais ir bauginimais tildyti vietinius, tačiau yra rimtų įtarimų.
„Pats sumanymas vietinius Sibute atgrasyti nuo pokalbių su žiniasklaida dėl žurnalistų iš Rusijos nužudymo atkeliavo iš labai įtakingo patarėjo nacionalinio saugumo klausimais, kuris, panašu, vienu metu dirba dviem valstybėms“, – sako L. Kottoy, šalyje saugumo klausimais rašantis nuo pat 2013 metų, kai musulmonų dominuojama sukilėlių koalicija „Seleka“ nuvertė valdžią, taip priversdama reaguoti jai priešiškas jėgas iš „anti-Balaka“.
„Gerai visiems žinomas faktas, kad Centrinės Afrikos Respublikos patarėjas nacionalinio saugumo klausimais tiesiogiai pavaldus ne tik prezidentui Touaderai, bet ir Maskvai“, – teigia L. Kottoy.
Kalbant apie saugumo klausimus, be jokios abejonės Rusijos įtaka Centrinėje Afrikos Respublikoje ir toliau išlieka labai didelė.
Be V. Zacharovo prezidentas Touadera savo apsaugoje turi dar mažiausiai 40 rusų, o samdiniai iš „Vagner“ dirba net keliose skurdžiai gyvenančios šalies teritorijose.
Centrinės Afrikos Respublikos policija tyrimą dėl trijų Rusijos žurnalistų nužudymo pradėjo iš karto. Koks jo statusas dabar, informacijos nėra. Prieš tai pareigūnai ne kartą esą pristigus lėšų nutraukė rezonansinių bylų tyrimus.
Kai per neramumus Centrinėje Afrikos Respublikoje 2014 metais buvo nužudyta fotografė iš Prancūzijos Camille Lepage, pareigūnai tyrimą dėl jos mirties nutraukė praktiškai vos tik jį pradėję, argumentuodami, jog nėra pinigų. Pavyzdžiui, nėra automobilio, kuriuo būtų galima nuvykti apžiūrėti nusikaltimo vietą.
26 metų fotografės, kurios darbus spausdino įvairios publikacijos, įskaitant ir „Washington Post“ bei „Wall Street Journal“, kūną aptiko Prancūzijos taikos palaikymo pajėgos, patruliavusios vakariniame šalies Bvaro regione. Lavonas buvo „anti-Balaka“ pajėgų automobilyje. Prieš savaitę ji savo paskyroje socialiniame tinkle „Twitter“ buvo parašiusi, kad su grupuote keliauja į vietovę, kur per pastaruosius du mėnesius žuvo daugiau nei šimtas žmonių. Jos žudikai taip ir nebuvo įvardyti.
Fotografės motina Maryvonne Lepage praeitą mėnesį vėl viešai paragino surasti ir baudžiamojon atsakomybėn patraukti jos dukters žudikus, tačiau Centrinėje Afrikos Respublikoje ir toliau viešpatauja nebaudžiamumas.
„Policijos pareigūnai atsisako įvardyti, ar vis dar tiria nužudymus Sibute. Baiminuosi, kad baigsis kaip ir su M. Lepage byla, apie kurią niekas šalyje nebenori kalbėti“, – teigia G. Tiku.