Tokią įvykių versiją pateikia vienas įtakingiausių Rusijos dienraščių, skelbia „The Telegraph“.

Pirmajame „Komsomolskaja Pravda“ puslapyje keliamas klausimas „Ar amerikiečiai suplanavo teroristinį išpuolį Paryžiuje?“ tėra tik viena iš daugelio keistų sąmokslo teorijų, kurias skelbia Rusijos žiniasklaida.

„Komsomolskaja Pravda“ publikuotas 7 puslapių ilgio interviu su politikos „specialistu“ Aleksandru Žilinu, kuris 16 žmonių nužudymą Paryžiuje sieja su Vakarų valstybių nesutarimais, kaip elgtis su Rusijai taikomomis sankcijomis.

Pretekstas, anot tariamo eksperto, buvo Prancūzijos prezidento Francois Hollande'o sausio 5 dieną išsakyta mintis, kad derėtų persvarstyti Rusijai taikomas sankcijas.

Anot A. Žilino, tokia mintis labai nepatiko šešėlyje veikiantiems Jungtinių Valstijų įtakingiesiems.

„To nebuvo Vašingtono planuose, todėl jis nusprendė pasinaudoti ištekliais Europoje ir taip pulti Rusiją“, – teigia A. Žilinas.

„Reaguodami jie pasitelkė terorizmą. Tai pigu ir labai veiksminga“, - konstatuoja tariamas politikos ekspertas.

A. Žilinas sako, kad ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel savo poziciją Rusijos klausimu sugriežtino tik po rugsėjį chemikalų gamykloje nugriaudėjusio sprogimo, kurį, anot ruso, surengė šnipai iš Amerikos.

A. Žilino teiginiais žurnalistas neabejoja – susidaro įspūdis, kad analitiko žodžius priima kaip neginčijamą tiesą.

Europa ir Jungtinės Valstijos sankcijomis Rusiją nubaudė dėl Krymo aneksijos ir agresijos Rytų Ukrainoje.

Nors ši sąmokslo teorija ir skamba itin keistai, „Komsomolskaja Pravda“ jau ne pirmasis įtakingas Rusijos dienraštis dėl tragedijos Paryžiuje kaltinantis Ameriką.

Praėjus dienai po išpuolio „Charlie Hedbo“ redakcijoje prokremliškai nusiteikusi žiniasklaidos priemonė „Life News“ pakalbino tariamą ekspertą Aleksejų Martiunovą, kuris dėl išpuolių apkaltino „Amerikos slaptąsias tarnybas“.

Prieš Ameriką nukreiptos konspiracijos teorijos Kremlių palaikančios žiniasklaidos mėgstamos nuo pat revoliucijos Ukrainoje pradžios ir Krymo aneksijos, po kurios Maskvos ir Vašingtono santykiai akivaizdžiai pablogėjo.

Rusijos žiniasklaida CŽV kaltina ir dėl sąmokslo prieš buvusį Ukrainos prezidentą Viktorą Janukovyčių. Esą Amerika kalta ir dėl atpigusios naftos – tvirtinama, kad Vašingtonas taip sutarė su Saudo Arabija, norėdamas pamokyti nuo naftos skausmingai priklausančią Rusiją.

Rusijoje nemažai manančių, kad tragedija Paryžiuje aiškiai pabrėžė Europą ir Rusiją, kur pagarba religijai triumfuoja prieš spaudos laisvę, skiriančią prarają.

Specialusis „Komsomolskaja Pravda“ korespondentas Paryžiuje parašė straipsnį, kuriame pykstasi su liberalių pažiūrų bičiuliais prancūzais.

Čečėnijos lyderis Ramzanas Kadyrovas socialiniame tinkle „Instagram“ pareiškė, kad „niekam neturėtų būti leista“ įžeidinėti pranašą taip, kaip kad daro satyrinis žurnalas „Charlie Hebdo“.

Dauguma viešų asmenų ir žiniasklaidos priemonių, nepaisant politinių simpatijų ir antipatijų, vienbalsiai smerkia išpuolius Paryžiuje.

Liberalusis opozicijos laikraštis „Novaja Gazeta“ pirmajame puslapyje išspausdino pareiškimą „Mes esame Charlie Hebdo“. „Echo Moskvy“ redakcija nusifotografavo vilkėdami marškinėlius su užrašu „Je Suis Charlie“.

Prieš Vakarus nusiteikę veikėjai taip pat nepraleido progos įkišti trigrašį.

Aršus Vakarų kritikas Aleksejus Puškovas, pirmininkaujantis Rusijos parlamento užsienio reikalų komitetui, socialiniame tinkle „Twitter“ parašė, kad išpuoliai Paryžiuje įrodė, kad tikrąją grėsmę Europai kelia teroristai, o ne Rusija.

Kremliaus remiamos televizijos RT redaktorė Margarita Simonjan tame pačiame socialiniame tinkle pareiškė, kad Rusija ir Vakarai, prasidėjus Trečiajam pasauliniam karui, „turėtų būti toje pačioje barikadų pusėje“.

Anot jos, toks karas yra paprasčiausiai neišvengiamas.