Tačiau dabar meška provokuoja Suomiją, nes Rusijos kariniai lėktuvai vis dažniau pažeidžia Suomijos oro erdvę, o povandeniniai laivai ir sraigtasparniai vaiko Suomijos mokslininkų laivus tarptautiniuose vandenyse, rašo amerikiečių dienraštis „The Washington Post“.
Tokie incidentai yra dalis visoje Europoje jau tendencija tapusio agresyvaus Rusijos elgesio, kuris itin didelį nerimą kelia NATO nepriklausančioms šalims, tokioms kaip Suomija.
Suomijos lyderiai su nerimu stebėjo, kaip Rusijos remiami separatistai šiais metais atsiriekė dalį kitos savo kaimynės – taip pat NATO nepriklausančios Ukrainos. Dėl to Suomijos valdžia ėmė vis labiau abejoti savo pasirinktu neutralitetu, kuris padėjo išlaviruoti Šaltojo karo metais, ir nuogąstauja, ar jis apsaugos šalį Europai artėjant prie dar vieno pavojingo Vakarų ir Rytų susidūrimo.
„Su Rusija mus sieja ilga istorija, deja, ne visuomet taiki. Todėl viską, ką rusai daro, suomiai tikrai pastebi ir rimtai pagalvoja, ką tai gali reikšti“, – dienraščiui duotame interviu sakė Suomijos prezidentas Saulis Niinisto.
Kalbėdamas apie pastaruoju metu įvykusius oro erdvės pažeidimus jis sakė, kad žinia yra aiški: „Jie bando mūsų reakciją.“
Anot Suomijos prezidento, jo šalies atsako – JAV pagamintų „F-18 Hornet“ naikintuvų pasiuntimas perimti rusų lėktuvus – pakako atgrasyti Rusiją nuo tolesnės agresijos. Tačiau akivaizdus nerimas Skandinavijos šalyje, kurią daugelis Vakaruose laiko progresyvios ir stabilios demokratijos pavyzdžiu, rodo, kokia nestabili padėtis pasidarė Europoje po to, kai kovą Rusija aneksavo Krymą.
Suomijos ministras pirmininkas Alexanderis Stubbas mano, kad šaliai būtina tapti NATO nare. Jam pritaria ir vis daugiau šalies gyventojų, nors šis klausimas Suomijoje išlieka itin jautrus. Tačiau nemažai žmonių Suomijoje taip pat mano, kad šalies narystė NATO būtų didelė rizika, nes Rusija galėtų nutraukti ilgalaikę taiką ir klestėjimą Suomijoje, jei ši staiga mesis į Vakarus.
„Viskas eina bauginančia linkme, – sako už šalies narystę NATO pasisakanti buvusi Suomijos gynybos ministrė Elizabeth Rehn. – Po mūsų nepriklausomybės nuo Rusijos atgavimo praėjo vos 100 metų. Krymas kažkada taip pat buvo Rusijos dalis. Ar jie mėgins susigrąžinti tai, ką turėjo prieš 100 metų?“
E. Rehn abejoja, kad Rusija eitų taip toli, tačiau Rusijos karinės agresijos baimė yra reali. „Mūsų santykiai su Rusija nėra normalūs, – sakė buvusi Suomijos gynybos ministrė, kuri augdama savo gimtajame kaimelyje matė, kaip karstuose grįždavo su Sovietų Sąjunga Antrojo pasaulio karo metu kovoję jaunuoliai. – Mums visiems patinka rusai. Jie dainuoja tokias pačias melancholiškas dainas kaip ir mes. Tačiau mus baugina jų valdžia.“
Ir Suomija nėra viena tokia. Jos kaimynė Švedija praėjusį mėnesį sukėlė ant kojų savo karines pajėgas didžiausiai nuo Šaltojo karo laikų operacijai surasti neva jos vandenyse pastebėtą Rusijos povandeninį laivą. Švedijos kariuomenės vadai, matyt, šį atvejį palaikė galimybe atsirevanšuoti už praėjusių metų liapsusą, kuomet Švedijos kariuomenė nesugebėjo sureaguoti į Rusijos karinių lėktuvų simuliuotą Stokholmo antskrydį.
Kaip ir Suomija, Švedija nėra NATO narė, skirtingai nuo kaimyninių Baltijos šalių. Tačiau narystė Aljanse neapsaugojo Baltijos šalių nuo Rusijos provokacijų, kurių užfiksuota visoje Europoje, net ir prie Portugalijos.
Londone įsikūrusio Europos lyderystės tinklo ekspertai šį mėnesį paskelbė ataskaitą, kurioje kalbama apie beveik 40 incidentų, kurie kartu „piešia nerimą keliantį vaizdą apie nacionalinių oro erdvių pažeidimus, skubius naikintuvų siuntimus, vos per plauką išvengtus lėktuvų susidūrimus ore, susidūrimus jūroje, išpuolių simuliavimą ir kitus pavojingus veiksmus, kurie reguliariai vyksta geografiškai plačioje zonoje.“
Ataskaitoje konstatuojama, kad Rusija nemėgina sukelti konflikto, tačiau toks elgesys „gali būti katastrofiškas“, nes gali skelti neplanuotą eskalaciją.
Rusijos pareigūnai tokių incidentų nesureikšmina. Rusijos ambasadorius JAV Sergejus Kisliakas šį mėnesį Vašingtone sakė, kad tokių incidentų padaugėjo dėl išaugusio mokomųjų karinių skrydžių skaičiaus.
5 mln. gyventojų turinti Suomija turi 1287,5 km ilgio sieną su Rusija, kurioje gyvena beveik 30 kartų daugiau žmonių. Suomijos narystę NATO Maskva neabejotinai palaikytų grėsme. Vienas Kremliaus patarėjas anksčiau šiais metais pareiškė, kad Suomijos ir Švedijos narystė NATO galėtų privesti prie Trečiojo pasaulinio karo.
Suomija jau ėmėsi rimtų žingsnių siekdama dar labiau suartėti su Vakarais ir prisijungė prie Europos Sąjungos šalių, kurios įvedė sankcijas Rusijai dėl agresijos Ukrainoje. Tačiau tuo pačiu Suomija ir sustiprino prekybinius santykius su Rusija ir yra gerokai priklausoma nuo rusiškos naftos ir dujų.
Suomijos užsienio reikalų ministras Erkkis Tuomioja viename interviu sakė, kad Rusijai santykiai su Suomija yra naudingi ir jai neapsimoka pradėti karo.
„Rusijos požiūriu, tai yra stabiliausia ir mažiausiai problematiška siena, ir aš manau, kad jie nori taip viską išlaikyti tol, kol neturės pagrindo manyti, kad Suomijos teritorija bus naudojama priešiškiems veiksmams“, – sakė ministras.
Tačiau Suomija neketina rizikuoti: didina išlaidas gynybai, griežtina sienos kontrolę ir aktyviau bendradarbiauja su Švedija. „Mes visuomet manėme, kad jei ateis rusai, mums bus galas. Tačiau Rusijai tai brangiai kainuos, todėl jie tikra pagalvos dukart“, – sakė Helsinkio universiteto atstovė, Rusijos ekspertė Hanna Smith.
Vis dėlto Suomijos prezidentas S. Niinisto mano, kad logika vis dar veikia ir pažymėjo, kad Suomija turi 250 tūkst. karių pajėgas, kurias sustiprina šauktiniai. Jo nuomone, „į 250 tūkst. karių tikrai bent jau atkreips dėmesį“.
Tačiau jis taip pat neatmeta galimybės, kad šaliai gali prireikti pastiprinimo. Jo teigimu, NATO narystės galimybė yra būtina siekiant atgrasyti Rusiją. „Nesu prieš NATO. Laikau tai galimybe, – sakė Suomijos prezidentas, dažnai kalbantis su Rusijos vadovais, įskaitant ir Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną. – Tai turi būti laisvas apsisprendimas, tai yra labai svarbu, nes tai taip pat yra mūsų pusiausvyros dalis.“
