Naujienų agentūros „The Associated Press“ žurnalistam ketvirtadienį paryčiais matė sunkvežimius, išvažiuojančius iš vienos karinės bazės Rusijos pietiniame Voronežo mieste.

Kolona, kurią sudaro apie 262 automobiliai, nuo antradienio vakaro stovėjo toje bazėje, kilus nesutarimams, kaip ir kurioje vietoje jai bus leista įvažiuoti į rytų Ukrainą, kur vyriausybės pajėgos kaunasi su separatistais.

Pasiuntusi koloną pietiniu keliu, Rusija ketinanti nesilaikyti ankstesnio preliminaraus susitarimo pristatyti pagalbos siuntą į Ukrainos vyriausybės kontroliuojamą sienos perėją Charkovo srityje, kur ją turėtų patikrinti Raudonasis Kryžius.

Kur tiksliai šiuo metu yra kolona, nepatikslinama.

Klausimas dėl humanitarinio koridoriaus, kuriuo pravažiuotų Rusijos sunkvežimių kolona, tebelieka atviras. Kol kas neaišku, kur, kada ir kaip bus dalinama Rusijos atsiųsta humanitarinė pagalba.

Trečiadienį, rugpjūčio 13 dieną, buvo skelbiama, kad Rusijos kroviniai pateks į Ukrainą per Peletenovkos pasienio punktą Charkovo srityje. Tačiau vidaus reikalų ministras Arsenas Avakovas pareiškė, kad Ukraina neketina praleisti kolonos per Charkovo sritį.  

Ukrainos prezidento spaudos sekretorius Sviatoslavas Cegolka pažymėjo, kad Ukraina sutiks priimti Rusijos humanitarinę pagalbą tik tuo atveju, jeigu ji bus perkelta į Raudonojo Kyžiaus išnuomotus sunkvežimius ir bus lydima tik Raudonojo Kryžiaus atstovų. „Tačiau Rusija atmetė tokį pasiūlymą“, - sakė jis.  

Taigi kitą dieną, jo teigimu, viskas gali klostytis pagal tris scenarijus.  

Pirmasis: tiesioginis įsiveržimas į Ukrainos teritoriją, prisidengus humanitarinės pagalbos gabenimu. Antrasis: provokacijos su kroviniu Charkovo srityje ir didelė Rusijos agresijos tikimybė. Trečiasis: Luhanskui skirta pagalba bus pervežta per pasienio punktą, kuris yra arčiausiai šio Ukrainos miesto.    

„Mūsų muitininkai, pasieniečiai ir Europos saugumo bei bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) atstovai Rusijos ir Ukrainos pasienyje galės patikrinti krovinį. Misija judės per teritoriją, kurią kontroliuoja teroristai, o į Luhanską atvykusį krovinį civiliams gyventojams galės dalyti Raudonasis Kryžius“, - teigė S. Cegolka.

Ukraina skelbia sąlygas

Kijevas nustatė sąlygas dėl Rusijos pagalbos krovinių sukilėlių kontroliuojamiems Rytų Ukrainos regionams.

Vyriausybė, kuri anksčiau žadėjo blokuoti didžiulę, jos sienos link važiuojančią rusų sunkvežimių koloną, trečiadienį paskelbė, kad galėtų leisti pagalbai kirsti sieną po Ukrainos pasieniečių ir užsienio stebėtojų atlikto patikrinimo.

Ukraina reiškė nuogąstavimus, kad beveik 300 sunkvežimių kolona gali būti „Trojos arklys“, gabenantis karinę pagalbą prorusiškiems Rytų Ukrainos sukilėliams.

Kolonai važiuojant sienos link įtampa didėjo, Vakarų sostinės reiškė nuogąstavimus, kad ji gali eskaluoti konfliktą, dėl kurio Rusijos ir Vakarų santykiai ir taip yra blogiausi nuo Šaltojo karo laikų.

Tačiau humanitarinei krizei Ukrainos rytuose didėjant, Ukrainos prezidentūra užsiminė, kad labai reikalinga pagalba galėtų būti įleista, siekiant išvengti Rusijos „didelio masto invazijos“.

Šis pasiūlymas sudarytų sąlygas pagalbai, kuri yra skirta smarkiai nukentėjusiam Luhanskui, „kirsti artimiausią pasienio postą“ po Ukrainos pareigūnų ir Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos (ESBO) stebėtojų atlikto patikrinimo, sakė prezidento Petro Porošenkos atstovas Sviatoslavas Ceholka.

Tada misijai būtų leista važiuoti per sukilėlių kontroliuojamą teritoriją į Luhanską, kur „Raudonasis Kryžius dalys pagalbą civiliams gyventojams“, sakė jis.

Neaišku, ar į Ukrainą būtų įleisti sunkvežimiai, ar tik jų gabenamas krovinys. ESBO negalėjo patvirtinti, ar dalyvaus.

Kolona antradienį išvyko iš Maskvos regiono su daugiau kaip 1,8 tūkst. t krovinių, tarp kurių yra medicininės įrangos, kūdikių maisto, miegmaišių ir elektros generatorių, pranešė Rusijos žiniasklaida.

Atrodo, kad kolona didelę trečiadienio dalį stovėjo aerodrome Pietvakarių Rusijos mieste Voroneže.

Kad pagalba yra reikalinga, neabejojama.

Po keturis mėnesius trukusių įnirtingų Ukrainos pajėgų ir sukilėlių mūšių separatistų bastionai liko be elektros, vandens tiekimo ir degalų, su mažėjančiomis maisto atsargomis.