Nuo šiol Rusijos istorijos mokytojai, pasakojantys mokiniams apie stalininių represijų periodą, turėtų aiškinti, kad “Stalinas veikė konkrečioje istorinėje situacijoje, veikė (kaip valdytojas) visiškai racionaliai – kaip sistemos saugotojas, kaip nuoseklus šalies pertvarkymo į industrinę visuomenę, valdomą iš vieningo centro, šalininkas, kaip šalies, kuriai artimiausioje ateityje gresia didžiulis karas, lyderis”, rašo laikraštis “Vremia novostei”.
Josifas Stalinas
© Scanpix
Tokia traktuotė išdėstyta ruošiamo išleisti vadovėlio “Rusijos istorija 1900-1945”, kuris taps pagrinde mokymo priemone Rusijos mokyklose, pristatytoje koncepcijoje. Įvykusiame istorijos mokytojų susirinkime Švietimo darbuotojų kvalifikacijos kėlimo ir profesinio rengimo akademijoje, kur ir buvo pristatyta naujoji koncepcija, mokytojams buvo liepta labai rimtai į ją atsižvelgti.

Autoriai įspėja, kad “pagrindinį besimokančiųjų dėmesį reikia sukoncentruoti aiškinant valdžios veiksmų motyvus ir logiką”.

Tęsiant racionalaus “didžiojo teroro” temą, koncepcijos autorių nuomone jis baigėsi iškart, kai tik Stalinui tapo aišku, kad monolitinės visuomenės modelis sukurtas. Ir tai įvyko 1938 metų vasarą.

Po to, pasirodo, prasidėjo kitas liaudies-ūkinis projektas, vadovaujamas ne mažiau “efektyvaus vadovo” Lavrentijaus Berijos.

“Teroras tarnavo industrinio vykdymo užduočių vykdymui: pagal NKVD sąrašus buvo vykdomi planiniai areštai inžinierių ir specialistų, būtinų gynybinių ir kitų uždavinių Tolimuosiuose Rytuose, Sibire sprendimui. Teroras virto pragmatišku įrankiu liaudies-ūkio užduotim spręsti”,- naująją istorijos mokymo mokyklose koncepciją cituoja laikraštis.

Stengdamiesi “suvesti balansą” (nes represijų mastai netelpa į jokius logiškus “racionalaus valdymo” rėmus), naujosios koncepcijos autoriai liepia mokytojams peržiūrėti skaičius: “Manytume, būtų teisinga, jei atsirastų formulė, kurioje bus naudojamas tik nuteistų mirties bausme ir sušaudytų asmenų skaičius”.

Tokiu būdu, pasak autorių, istorijos mokytojas išvengs spekuliacijų, “kai represijų aukomis buvo laikomi visi, be to, net ne po vieną kartą (įskaitant netekusius darbo dėl politinių motyvų, išmestus iš komjaunimo ir partijos ir t.t.)”.

Taigi dabar žmones, mirusius lageriuose ar deportacijų metu, liepta nebelaikyti represijų aukomis.

Ir taip, pasak laikraščio, koncepcijos autoriai tiesiogiai pažeidžia 1991m. spalio 18 Rusijos Federacijos pasirašytą Nr.1761-1 įstatymą “Dėl politinių represijų aukų reabilitavimo”, kurio pirmame straipsnyje aiškiai nurodyta, kad represijų subjektais pripažįstami ir politkaliniai, ir priverstinai uždaryti psichiatrinėse ligoninėse, ir netekę pilietybės, ir perkelti, ir deportuoti.

Beje, autorių paskelbta pagrindinė koncepcijos tezė, nepripažįstanti totalitarizmo SSSR, taip pat prieštarauja tam pačiam įstatymui, kuriame pasakyta: “Tarybų valdžios metais milijonai tapo totalitarinės valstybės savivalės aukomis”.

Leidinys taip pat trumpai pateikia ir kitas nurodyto laikotarpio Rusijos ir SSSR istorijos mokymo tezes.

Rusija niekada vystymosi tempais nenusileido kitoms šalims, o atsiliko tik tuo, “kas nebuvo jos civilizuota sudėtine dalimi, bet buvo pasiskolinta iš išorės”.

Caras Nikolajus II buvo įsitikinęs, kad atsisakius absoliučios monarchijos, “susilpninus valdžios vertikalę” Rusiją ištiks katastrofa, “todėl atmesdavo visų reformų, kurios numatė šios tvarkos pakeitimus kad ir tolimiausioje perspektyvoje, projektus”.

1914-1917 Rusijoje įvyko Didžioji rusų revoliucija, panašiai kaip Didžioji prancūzų. Dėl pilietinio karo labiausiai kalti bolševikai, o baltųjų judėjimas “dažnai buvo profašistinio pobūdžio alternatyva, iš kurio galėjo išsivystyti nacionalistinis vystymosi modelis”.

SSSR kaimuose organizuoto bado nebuvo, jis buvo susijęs “tiek su oro sąlygomis, tiek ir su kolektyvizavimo proceso nebaigtumu”.

4-to dešimtmečio pabaigoje, modernizuojant SSSR, sukurtas ne socializmas ir ne kapitalizmas, o industrinė visuomenė.

Molotovo-Ribentropo paktas – atsakas į Miuncheno susitarimą.

Sovietų kariuomenės įvedimas į Lenkijos teritoriją 1939m. – Ukrainos ir Baltarusijos teritorijų išvadavimas. Baltijos šalys ir Besarabija, 1940m. atitekę SSSR – anksčiau jos buvo Rusijos imperijos dalimi.

Suomių karas buvo laimėtas, todėl Sovietų Sąjunga “gavo tai, ko siekė”.

SSSR gal ir ruošė preventyvinį smūgį Vokietijai, bet “Stalinas manė, kad reikia sulaukti, kol priešas sutelks kariuomenę agresijai, tada tai atrodys kaip savigyna, bet 1941m. vasarą Stalinas neturėjo galimybių tokiems veiksmams”.

Apie tautų deportaciją karo metais reikia kalbėti “itin išlaikytai ir atsargiai”.

Dar viena sensacija – Katynės žudynės. Pripažindami, kad Katynėje NKVD darbuotojai sušaudė lenkus karo belaisvius (ko lig šiol nenori pripažinti oficialioji valdžia), autoriai rašo, kad “tai buvo ne tiesiog politinio tikslingumo klausimas, bet ir atlygis už daugelio (dešimčių) tūkstančių raudonarmiečių žūčių lenkų nelaisvėje po 1920m., kurio iniciatoriumi buvo ne Rusija, o Lenkija, karo”. Taip pradedama naudoti “teisingo istorinio atlygio” samprata.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Kaip buvo „taisoma“ nomenklatūrininkų sveikata (39)

Dažnas vyresnio amžiaus skaitytojas atsimena sovietmečiu sklidusius gandus apie tai, kad įtakingus...

Sugalvojo, kaip pagauti nesilaikančius kelio ženklo vairuotojus (25)

Kėdainiuose Didžiosios gatvės atkarpoje nuo Senosios gatvės iki Didžiosios Rinkos aikštės...

Šie specialistai taps aukso vertės (164)

Pastarąjį pusmetį įsibėgėjusios intensyvios diskusijos apie idėjas, kurios į Lietuvą...

Daugėja ženklų, kad Lietuvoje gyvenimas blogėja (716)

Beveik trečdalis šalies gyventojų teigia 2017-aisiais gyvenę prasčiau nei ankstesniais metais....

Gyvai / Lemtingasis 13-asis Dakaro etapas: lietuviai nesiruošia sudėti ginklų Peterhanselis pateko į avariją (208)

Paprastai 13-asis Dakaro ralio etapas vadinamas lemtinguoju, mat jame sportininkai galutinai...

Malinauskas nesėkmingai bandė įrodyti, kad užversti upę akmenimis jį pamokė aplinkosaugininkai (5)

Druskininkų savivaldybės meras Ričardas Malinauskas pralaimėjo bylą Kauno apygardos teisme –...

Bitkoinų naudojimas egzotiškoje saloje - po didinamuoju stiklu

Indonezijos pareigūnai praėjusių metų pabaigoje pradėjo tirti bitkoinų panaudojimą kurortinėje...

Dėl oro sąlygų Maskva tapo pašaipų objektu: gruodį saulė čia švietė vos 6 minutes (40)

Tie, kuriems teko susidurti su rūsčia rusiška žiema, nedvejodami pripažins, kad nuolatinis...

Prieš nerdamas į naujus vandenis užgrūdintas Lietuvos krepšinio generolas jautėsi lyg dezertyras (1)

Linas Kleiza kartą yra prasitaręs, kad jam išties labai gaila stratego Ramūno Butauto. „Tai –...

Per avariją Tauragės rajone sužaloti trys žmonės (1)

Penktadienio vakarą, apie 18.30 val., Tauragės r., kelio Tauragė-Kryžkalnis 45-ame kilometre,...