"Žmogus turi teisę paduoti į teismą, tiktai nesuprantu, kodėl už mane turi atsakyti Pirmasis kanalas. O apie informaciją, kurią paskelbiau programoje, tai egzistuoja atitinkamas dokumentas - aš nieko neišgalvojau ir esu pasirengęs tai įrodyti teisme", - penktadienį agentūrai "Interfax" sakė V.Pozneris.
Savo ieškinyje J.Džiugašvilis prašo teismą įpareigoti Pirmąjį kanalą paneigti, jo nuomone, tikrovės neatitinkančią informaciją, kad J.Stalinas leido sušaudyti kelis tūkstančius lenkų karininkų, kuriuos Raudonoji Armija paėmė į nelaisvę 1939 metais.
Priežastimi ieškiniui tapo V.Poznerio autorinė programa, kurioje šių metų spalio 24 dieną vedėjas pareiškė, kad J.Stalinas leido sušaudyti karo belaisvius, sakoma J.Džiugašvilio pareiškime teismui.
Materialinio atlygio ieškovas nereikalauja.
Iš pradžių Katynės žudynėmis buvo vadinamas lenkų karininkų sušaudymas Katynės miške (prie Smolensko) netoli Katynės. Tačiau suradus kitas lenkų piliečių masinio laidojimo vietas, taip pat tai patvirtinančius sovietinius archyvinius dokumentus, terminas buvo pradėtas taikyti 1940 metų balandžio ir gegužės mėnesiais vykdytiems lenkų piliečių, laikytų įvairuose SSRS NKVD lageriuose ir kalėjimuose, sušaudymams.
10-ojo dešimtmečio pradžioje Rusijos išslaptinta medžiaga atskleidžia, kad buvusios SSRS teritorijos įvairiose vietose, taip pat ir Katynėje, buvo sušaudyta 20 tūkst. lenkų karininkų ir kareivių. Šie dokumentai buvo perduoti Lenkijos atstovams. Tuo tarpu Lenkija reikalauja, kad Rusija perduotų visą šios bylos archyvinę medžiagą.
Teisių gynėjai mano, kad kai kuri medžiaga, susijusi su Katyne, lieka įslaptinta. Kalbama apie daugiau nei 100 tomų baudžiamąją bylą, kuri saugoma Vyriausioje karinėje prokuratūroje.