Rusijoje jau ne vienus metus vasaromis siaučia dideli miškų gaisrai. Jie siejami ir su regionui neįprastais karščiais, ir su priešgaisrinių taisyklių nesilaikymu.

Precedento neturintis gaisrų mastas paskatino vietos gyventojus prisijungti prie ugniagesių komandų, tačiau sustabdyti ugnies nepavyksta. „Viskas skęsta liepsnose“, – „The Guardian“ guodėsi vietos gyventoja.

„Tai yra mūsų namai, miškai ir žmonės“, – sakė Jakutsko gyventojas Ivanas Nikiforovas, pirmą kartą prisijungęs prie savanorių ugniagesių komandos. „Mūsų artimieji kvėpuoja smogu. Aš negalėjau stovėti šalia“, – teigė jis.

Smogas apėmė daugiau kaip 60 gyvenviečių. Dėl to savaitgalį Jakutsko oro uostas buvo sustabdęs atvykstančius ir išvykstančius skrydžius, bet pirmadienį darbą atnaujino.

„Tai tiršti dūmai, geltoni“, – sakė I. Nikiforovas, apibūdindamas gaisrus netoli Magaro kaimo, esančio maždaug 100 km nuo Jakutsko. – Nežinau, kaip vietiniai gali tai pakęsti. Greičiausiai tai turės įtakos jų sveikatai ateityje. Žmonės yra ir prislėgti, ir pikti. Negalima buvo leisti, kad tai įvyktų.“

Smogas kelias dienas sklandė virš daugiau nei 280 tūkstančių gyventojų miesto, kuriame žmonės buvo įspėti likti namuose. „Oro užterštumo lygis [pirmadienį] dėl vėjo sumažėjo“, – sakė vietos gyventoja. – 15-ai minučių išėjome į parduotuvę maisto prekių. Tai buvo mūsų pirmas kartas už buto ribų nuo [penktadienio].“

Vietiniai gyventojai dėl gaisrų kaltina įvairius veiksnius – nuo klimato kaitos iki prasto vyriausybės pasirengimo, priešgaisrinių taisyklių nesilaikymo, biudžeto mažinimo, mini tariamus padegimus ir ypač karštas vasaras.

Laukiniai gaisrai naikina ne tik medžius, bet ir laukinius gyvūnus, gali užteršti orą ir pakenkti žmonių sveikatai.

Mokslininkai įspėja, kad per gaisrus susidarantis anglies dioksidas ir miškų, kurie yra pagrindinis deguonies šaltinis, sunaikinimas galiausiai prisideda prie globalinio atšilimo ir galimai katastrofiško jo poveikio planetai.

Skaičiuojama, kad šių metų gaisrai Sibire jau išmetė daugiau anglies dioksido nei kai kuriais ankstesniais metais kilę gaisrai.

Europos vidutinio nuotolio orų prognozių centro vyresnysis mokslininkas Markas Parringtonas „Associated Press“ teigė, kad durpių gaisrai, paplitę Sibire ir daugelyje kitų Rusijos regionų, yra ypač kenksmingi, nes durpės dešimtimis tūkstančių metų absorbavo anglį.

„Tada visa ši anglis išleidžiama atgal į atmosferą“, – aiškino jis.

Pažadėdami laikytis Paryžiaus susitarimo dėl klimato kaitos, Rusijos pareigūnai dažnai pabrėžia pagrindinį Rusijos miškų vaidmenį sulėtinant visuotinį atšilimą. Tačiau reguliarūs gaisrai sukelia priešingą efektą, kuris labai padidina anglies dioksido išmetimą.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (193)