Dokumentus Rusijos centrinei rinkimų komisijai pateikė 23 kandidatai, tarp kurių – ir vyrai, ir moterys. Nepaisant to, rinkimuose dominuos vienintelis kandidatas – Vladimiras Putinas, vienokiu ar kitokiu pavidalu Rusiją valdantis jau 17 metų. Vis dėlto, nors rinkimų baigtis jau ir taip aiški, keliais aspektais ši rinkimų kampanija gali būti įdomi, teigia autorius.
Kas kitas, jei ne V. Putinas?
65-erių valstybės galva, V. Putinas, nemažai delsė, kol pagaliau pareiškė, kad kandidatuos vėl. Pasak kai kurių stebėtojų, taip V. Putinas tik erzino tuos, kuriuos mintys apie galimą „tautos tėvo“ pasitraukimą vertė nerimauti. Sprendimui dėl kandidatavimo prezidento rinkimuose paskelbti V. Putinas pasirinko simbolinę vietą: legendinių rusiškų automobilių GAZ gamyklą Nižnij Novgorode. V. Putino pareiškimas apie ketinimą kandidatuoti gamyklos darbuotojų sutiktas su džiaugsmu.
Anot M. Bušujevo, įprastinės rinkimų kampanijos formos, kaip, pavyzdžiui, įvairūs televizijos debatai, V. Putinui susižavėjimo nekelia. Jis labiau mėgsta save pateikti kaip nykstančių gyvūnų gelbėtoją, narsų medžioklį ar žveją. Žvelgiant į nuomonių apklausų rezultatus, toks metodas, panašu, pasiteisina. V. Putiną palankiai vertina 75–83 proc. apklaustųjų, taigi jis yra populiariausias šalies politikas. Vis dėlto yra ir kita medalio pusė. Nuo tada, kai 2000-aisiais V. Putinas atėjo į valdžią, Kremlius vis labiau ir labiau gniaužia laisvą, kritikos nevengiančią žiniasklaidą ir daro nuolatinį spaudimą opozicijai, taip gerokai apribodamas galimybes rastis bet kokioms alternatyvoms.
Gal būsima kadencija – jau paskutinė?
Jei laimės, ateinanti kadencija V. Putinui bus ketvirta. Nuo 2000 iki 2008 m. jis prezidentavo dvi ketverių metų trukmės kadencijas iš eilės. Nuo tada jo įtaka šalyje nemažėja, nepaisant, kad kurį laiką jam teko pabūti ministru pirmininku. Priėmus konstitucijos pataisą, nuo 2012-ųjų prezidento kadencija trunka jau šešerius metus. Dabar V. Putinas – ilgiausiai valdantis Rusijos lyderis po Josifo Stalino. 2024-aisiais pasibaigus ketvirtajai kadencijai, V. Putinas jau bus išbuvęs valdžioje 24 metus. Rusijos konstitucijoje nustatyta, kad prezidento pareigas asmuo gali eiti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.
Jei V. Putinas panorėtų išlikti šalies vadovu ir po to, galimybių tai padaryti jis turėtų bent keletą. Pavyzdžiui, į prezidento postą jis galėtų skirti savo statytinį (kaip buvo 2008–2012 m., kuomet prezidento pareigas ėjo Dmitrijus Medvedevas), be to, jis galėtų panaikinti šiuo metu galiojančius konstitucinius apribojimus, o gal net susiorganizuoti sau postą iki gyvos galvos – tai leistų jam neprisirišti prie kasdienių politinių rūpesčių ir visą dėmesį nukreipti į strateginius klausimus.
Pagrindinis varžovas – A. Navalnas
Vienintelis reikšmingas Rusijos opozicijos politikas yra Aleksejus Navalnas. Savo kampaniją pradėjęs jau prieš metus, jis iki šiol nenuleidžia rankų. Aktyvaus kovotojo su korupcija vardą užsitarnavęs A. Navalnas šiuo metu laikomas aršiausiu Rusijoje putiniškosios sistemos kritiku. Paviešinęs dabartinio šalies ministro pirmininko D. Medvedevo turtus, jis paskatino tūkstančius jaunų žmonių išeiti į gatves.
Nepaisant pertrūkių, susijusių su mėginimais A. Navalną įkalinti, ir įvairių teisinių kliūčių, A. Navalnas veikia tipiškai europietišku stiliumi, rašo M. Bušujevas. Rinkimų kampaniją politikas vykdo padedamas savo įsteigtų rinkimų kampanijos komitetų, daugybėje Rusijos provincijos miestų jau yra susitikęs su potencialiais rinkėjais. Deja, viskas veltui: Rusijos centrinė rinkimų komisija uždraudė A. Navalnui dalyvauti 2018-ųjų prezidento rinkimuose. Priežastis – teistumas. A. Navalno rėmėjai tvirtina, esą teismo nuosprendžiai buvę politizuoti. Europos Žmogaus Teisių Teismas juos yra pripažinęs savavališkais.
Nauji veidai ir simbolinė data
Kaip Kremliui pasiseka užsitikrinti tokį elektoratą, kuris visada veiktų pagal jo interesus ir rinkimų dieną elgtųsi taip, kaip reikia? Tradiciniai nuolankios Komunistų partijos ir populistinės Liberaldemokratų partijos kandidatai rinkėjams negali pasiūlyti nieko naujo – vieniems jiems kažin ar pavyktų mobilizuoti visos Rusijos rinkėjus, mano M. Bušujevas. Taigi reikia naujų veidų, ypač – moteriškų.
Į prezidentines lenktynes stoja TV laidų vedėja, verslininkė Ksenija Sobčiak, buvusi pornožvaigždė Jelena Berkova ir žinoma žurnalistė Jekaterina Gordon. Žinomiausia iš jų yra K. Sobčiak – buvusio Sankt Peterburgo miesto mero duktė. Anatolijus Sobčiakas (jau senokai amžinatilsis) – vienas pirmųjų Rusijos demokratų po Sovietų Sąjungos žlugimo. Jo pavaduotojas anuomet buvo V. Putinas. Taigi dabartinis prezidentas K. Sobčiak pažįsta labai gerai.
K. Sobčiak tikisi suburti tuos rinkėjus, kurie, A. Navalnui negalint dalyvauti rinkimuose, rinkimų dieną mieliau liktų namuose. Daugelio požiūriu, ji yra artima Rusijos opozicijai. Vis dėlto dėl kai kurių aspektų jos kampanija atrodo keistoka. Susidaro įspūdis, kad leidimą dalyvauti Kremlius jai išdavė tik tam, kad į rinkimus ateitų daugiau žmonių.
Pažymėtina, rašo M. Bušujevas, kad rinkimų data daliai rinkėjų gali pasirodyti reikšminga: prieš ketverius metus kovo 18-ąją Rusija oficialiai aneksavo Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį.
Raginimai neiti balsuoti
Opozicijos lyderis A. Navalnas ragina apskritai boikotuoti būsimus rinkimus. Pirmosios protesto demonstracijos įvairiuose Rusijos miestuose turėtų įvykti sausio 28 d. Šitaip A. Navalnas tikisi įkirsti į šiaip jau nesudėtingos Kremliaus schemos Achilo kulną – atėjusiųjų balsuoti skaičių. Prognozuojama, kad kovo 18-ąją rinkimų biuletenius užpildys 50 proc. turinčiųjų balso teisę. Akivaizdu, kad triuškinamos pergalės siekiančiam Kremliui to nepakaks.
Pasak M. Bušujevo, esama duomenų, kad V. Putino administracija jau yra nurodžiusi regioninės valdžios institucijoms siektiną tikslą – „70 ir 70“, o tai reiškia, pirma, kad prie balsadėžių rinkimų dieną turi ateiti 70 procentų rinkėjų ir, antra, kad ne mažiau kaip 70 proc. atėjusiųjų savo balsus turi atiduoti už V. Putiną. Jei šį tikslą pasiekti pavyktų, V. Putinas iš tiesų galėtų džiaugtis triuškinama pergale.