Rusijos politikas ragina separatistų kontroliuojamų Ukrainos vietovių gyventojus prisijungti prie Rusijos kariuomenės

Rusijos parlamento Santykių su kaimynais komiteto pirmininko pavaduotojas Viktoras Vodolatskis valstybinei naujienų agentūrai „Tass“ pareiškė, neva nuo 2014 metų Rusijos remiamų separatistų kontroliuojamų regionų gyventojai baiminasi Ukrainos pajėgų puolimo ir kad Rusijos pasus turintys asmenys būtų laukiami kariuomenėje.

„Jei tose (teritorijose) gyvenantys Rusijos piliečiai norės prisijungti prie Rusijos ginkluotųjų pajėgų, Rostovo srities karinis komisariatas juos registruos ir parengs“, – teigė jis.

Kremlius yra išdavęs pasus daugiau nei 500 tūkst. žmonių šiose teritorijose.

Nors V. Vodolatskis nurodė, kad naujokai tarnautų Rusijoje, tačiau tai palieka galimybę jiems prisijungti prie bet kokių būsimų invazinių pajėgų.

Rusija prie Ukrainos sienos yra sutelkusi daugiau kaip 100 tūkst. karių ir karinės technikos.

Kremlius neigia planus įsiveržti į kaimyninę šalį, tačiau reikalauja, kad NATO pažadėtų niekada neleisti Kijevui prisijungti prie Aljanso, taip pat sustabdytų ginklų dislokavimą prie Rusijos sienų ir atitrauktų savo pajėgas iš Rytų Europos.

JAV ir NATO šią savaitę oficialiai atmetė šiuos reikalavimus, nors Vašingtonas nurodė sritis, kuriose galimos diskusijos, suteikiant vilties išvengti karo.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas viešai nekomentavo Vakarų atsako, tačiau užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas nurodė, kad tai palieka mažai šansų susitarti.

„Jie sako, kad nekeis savo pozicijų, mes – nekeisime savo, – sakė S. Lavrovas interviu keturių Rusijos radijo stočių vadovams. – Nematau čia vietos kompromisams“.

„Jei tai priklausytų nuo Rusijos, karo nebūtų. Mes nenorime karų“, – pridūrė jis.

Prezidento Joe Bideno administracijos aukšto rango pareigūnas pareiškė, kad JAV palankiai vertina S. Lavrovo komentarus, kad Rusija nenori karo, „tačiau tai turi būti paremta veiksmais“.

„Turime pamatyti, kaip Rusija atitraukia dalį savo dislokuotų karių nuo Ukrainos sienos ir imasi kitų deeskaluojančių veiksmų“, – su anonimiškumo sąlyga kalbėjo pareigūnas.

S. Lavrovas taip pat sakė, kad JAV pasiūlė abiem pusėms kalbėti apie vidutinio nuotolio raketų dislokavimo, karinių pratybų apribojimus ir taisykles, skirtas užkirsti kelią karo laivų ir orlaivių avarijoms.

Pasak jo, rusai siūlė aptarti šiuos klausimus prieš daugelį metų, tačiau Vašingtonas ir jo sąjungininkai iki šiol jų nesiėmė.

Vis dėlto politikas pabrėžė, kad šie klausimai yra antraeiliai, lyginant su pagrindiniu Rusijos susirūpinimu dėl NATO. S. Lavrovo teigimu, tarptautiniuose susitarimuose teigiama, kad vienos valstybės saugumas neturi būti užtikrinamas kitų valstybių sąskaita.

Jis nurodė, kad išsiųs laiškus Vakarų kolegoms, prašydamas paaiškinti, kodėl šie nesilaiko minėtų įsipareigojimų.

Vašingtonas perspėjo Maskvą dėl ypač griežtų sankcijų, jei ši įsiverš į Ukrainą, įskaitant sankcijas aukščiausiems Rusijos pareigūnams ir svarbiausiems ekonomikos sektoriams.

Anot S. Lavrovo, Maskva perspėjo JAV, kad sankcijos prilygtų visiškam ryšių nutraukimui.