Armėnijos prezidentas Seržas Sargsianas rugpjūčio 8-9 dienomis Rusijos Juodosios jūros kurorte Sočyje rengia derybas su Azerbaidžano lyderiu Ilhamu Alijevu, vyriausybės tinklalapyje pranešė Armėnijos ministras pirmininkas Hovikas Abrahamianas, rašo bloomberg.com.
Azerbaidžanas dar turi sutikti su derybomis, remdamasi I. Alijevo komandos vadovo pavaduotoju Novruzu Mamadovu pranešė televizija ANS TV.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas savaitės pabaigoje planuoja atskirus susitikimus su abiem lyderiais, naujienų agentūrai „Itar-Tass“ sakė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.
„Tikimės, kad per šį susitikimą bus pasiekta rimtų susitarimų, - sakė H. Abrahamianas. – Mes nebijome karo. Tiesiog manau, kad spręsti problemas karais XXI amžiuje nėra protinga“.
Atsinaujinęs karas tarp Jungtinių Valstijų bei Turkijos sąjungininko Azerbaidžano ir Rusijos remiamos Armėnijos gali tiesiogiai supriešinti NATO su vyriausybe Maskvoje, teigia „Standard Bank Group“ kylančių rinkų ekonomistas iš Londono Timothy Ashas.
Spartus ginklavimasis
Turint galvoje Rusijos paramą, Armėnija kariniu atžvilgiu turi pranašumą, tačiau Azerbaidžanas, besikraunantis kapitalą iš naftos, sparčiai ginkluojasi, elektroniniame laiške rašė T. Ashas.
Azerbaidžano pajėgas sulaiko Rusijos keršto baimė, todėl jo žinia yra ta, kad „Rusija šiame regione yra svarbi ir kad į jos nuomonę reikia atsižvelgti visoje posovietinėje erdvėje“, sakė T. Ashas.
Anot organizacijos „Carnegie Endowment for International Peace“, konfrontacijoje dalyvauja apie 20 tūkst. Armėnijos bei Azerbaidžano karių, kovojančių Pirmojo pasaulinio karo laikų stiliaus apkasuose, kuriuos kartais skiria vos 100 metrų.
Nuo liepos 31 dienos išaugęs aukų skaičius padidino įtampą tarp Armėnijos ir jos rytinio kaimyno Azerbaidžano, kuris buvo trečias pagal dydį Sovietų Sąjungos naftos tiekėjas ir pro kurį eina vienintelis energijos kelias iš Kaspijos jūros į Vakarų rinkas, aplenkiantis Rusiją.
Azerbaidžano skrydžiai
Regione buvo pastebėti Azerbaidžano naikintuvai, panešė šalies naujienų agentūra APA. Gynybos ministerijos spaudos tarnybos vadovas Vaqigas Dargahli patvirtino pranešimus, kad netoli fronto linijos skrido vienas orlaivis ir nurodė, kad tai buvo „iš anksto suplanuotas“ skrydis.
Europos Sąjunga (ES) yra „labai sunerimusi“ dėl šių incidentų, pirmadienį savo pranešime teigė blokas.
„Raginame abi puses nedelsiant gerbti paliaubų susitarimą, susilaikyti nuo jėgos panaudojimo ar bet kokių iš to kylančių grėsmių ir tęsti pastangas taikaus Kalnų Karabacho konflikto sureguliavimo link“, - teigė ES.
Rusija ir jos tarptautinės partnerės deda „reikšmingas pastangas“, kad padėtų priešiškoms pusėms pasiekti susitarimą dėl politinių principų, reikalingų šiam konfliktui išspręsti, per interviu „Itar-Tass“ sakė S. Lavrovas.
„Be abejonės mes esame sunerimę dėl to, kas vyksta ties vadinama kontaktine linija, - teigė S. Lavrovas.- Abi pusės yra labai emocingos, vertindamos šį konfliktą“.
Ginčijama teritorija
Šis regionas, turintis istorinių bei kultūrinių sąsajų su abiem valstybėmis, Sovietų Sąjungos laikais buvo demarkuotas kaip Azerbaidžano Sovietų Socialistinės Respublikos dalis, turinti armėnų daugumos autonomiją. Tarptautiniu mastu Kalnų Karabachas tebelaikomas Azerbaidžano teritorija. Jungtinių Tautų Saugumo Taryba yra priėmusi keturias rezoliucijas, reikalaujančias, kad Armėnija pasitrauktų iš Azerbaidžano teritorijų, besiribojančių su Kalnų Karabachu.
Maždaug 700 tūkst. azerbaidžaniečių buvo priversti palikti šiuos rajonus, 200 tūkst. azerbaidžaniečių paliko Armėniją. Iš Azerbaidžano savo ruožtu pabėgo daugiau kaip 360 tūkst. armėnų. Lapkritį abiejų šalių prezidentai pirmą kartą per dvejus metus buvo susitikę Vienoje.
Turkija, Izraelis
Azerbaidžanas palaiko glaudžius ryšius su Izraeliu bei NATO nare Turkija ir per pastarąjį dešimtmetį išlaidas gynybai padidino 27 kartus iki 3,7 mlrd. dolerių per metus – tokia suma viršija metinį Armėnijos biudžetą. Antrajame pagal dydį Armėnijos mieste Giumryje, netoli sienos su Turkija, įsikūrusi Rusijos karinė bazė, ir Rusija kartu su Turkija bei Iranu saugo Armėnijos sienas.
Azerbaidžanas, gruodžio mėnesį su viena „British Petroleum“ (BP) vadovaujama grupe pasirašęs 45 mlrd. dolerių vertės kontraktą dėl gamtinių dujų tiekimo Europai, kelis kartus pagrasino panaudoti jėgą, kad perimtų šios teritorijos kontrolę, jei taikos pastangos žlugs. I. Alijevas sausio mėnesį sakė „neturįs abejonių“, kad Azerbaidžanas „atkurs savo teritorinį vientisumą“.
Azerbaidžano užsienio reikalų ministerija apkaltino Armėniją „provokaciniais“ veiksmais ir pareiškė, kad jai tenka „visiška atsakomybė dėl pavojingos padėties susidarymo“.
Kalnų Karabacho gynybos vadovas Movsesas Hakobianas teigė, kad griebtis atsakomųjų veiksmų armėnus privertė Azerbaidžano kariuomenės intervencija.
Pavojus paliauboms?
Jungtinės Valstijos, Prancūzija ir Rusija, kurios itin stengiasi išspręsti Kalnų Karabacho konfliktą, paragino Azerbaidžaną ir Armėniją nedelsiant imtis veiksmų įtampai sumažinti ir atnaujinti derybas.
Įmonės, vadovaujamos Londone įsikūrusios BP, į Azerbaidžano naftos ir dujų telkinius investavo daugiau kaip 40 mlrd. dolerių. Azerbaidžanas per Baku – Tbilisio – Džeihano naftotiekį, aplenkiantį Rusiją, į Turkiją gali pumpuoti iki 1,2 mln. barelių naftos per dieną, o artimiausias jo taškas yra maždaug už 50 km nuo Kalnų Karabacho.
Patvirtintais duomenimis, nuo liepos 31 iki rugpjūčio 2 dienos per susirėmimus žuvo 13 azerbaidžaniečių ir penki armėnų kariai. Vienas azerbaidžaniečių karys žuvo rugpjūčio 3 dieną, pranešė Kalnų Karabacho ginkluotosios pajėgos. Dar vienas armėnų karys žuvo rugpjūčio 4-ąją, nurodė svetainė news.am.
Krymo įtaka?
Ukrainos Krymo pusiasalio aneksija ir Ukrainos rytuose tebesitęsiantis prorusiškų separatistų maištas kaitina padėtį Kalnų Karabache, dar birželio mėnesį įspėjo „Carnegie“ analitikas iš Vašingtono Thomas de Waalas.
„Šiame kontekste žmonės svarsto ne tai, ar Kalnų Karabachas tapo pretekstu Krymui, bet ar Krymas daro atvirkštinę įtaką, - sakė Th. de Waalas. – Tiesa gali būti ta, kad Krymas įtraukė Kalnų Karabachą į naują užburtą destruktyvios politikos ratą“.
Kadangi V. Putinas „ciniškai“ žiūri į galimybes surengti Azerbaidžano ir Armėnijos taikos derybas, diplomatinio persilaužimo šansai yra maži, pažymi „Carnegie“ analitikas.
Kol Azerbaidžanas stiprina savo armiją tokiais ginklais kaip nepilotuojami orlaiviai, raketų paleidimo sistemos ir atakos lėktuvai, „galime būti tikri, kad naujasis konfliktas, nors ir nedidelis, bus kur kas destruktyvesnis negu 10-ojo dešimtmečio pradžioje“, teigė jis.