Rusijos pareigūnų fiasko: bandė įsiteikti Putinui – atjungė Kremliaus svetaines

Rusijos federalinė ryšių, informacijos technologijų ir visuomenės informavimo priemonių tarnyba („Roskomnadzor“) nurodė, kad tai buvo atsakas į „Twitter“ nesugebėjimą pašalinti uždraustą turinį. Ji pagrasino visiškai užblokuoti „Twitter“, jei ši JAV platforma neįvykdys reikalavimų ištrinti nurodytą informaciją, rašo „The Guardian“.

Šie baudžiamieji veiksmai buvo nukreipti prieš „Twitter“ vaizdo įrašus, pažymėjo tarnyba. Jie turėjo padaryti poveikį visiems mobiliųjų telefonų ir pusei kitų prietaisų vartotojų. Tekstais paremtos „Twitter“ paslaugos trečiadienį veikė įprastai.

Kaip skelbia „The Guardian“, Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną siutina vaidmuo, kurį atlieka socialinė žiniasklaida, skatindama palaikymą įkalintam opozicijos lyderiui Aleksejui Navalnui. A. Navalnas buvo įkalintas sausio mėnesį, kai parskrido į Maskvą po apnuodijimo nervus paralyžiuojančiomis dujomis „Novičiok“.

Jo sulaikymas įplieskė didžiausius antivyriausybinius protestus per dešimtmetį – protesto eitynės vyko maždaug 150 Rusijos miestų. Pastaruoju metu V. Putinas savo kalbose ne kartą skundėsi dėl amerikiečių technologinių platformų ir anksčiau šį tinklą yra pavadinęs „CŽA kūriniu“.

© AFP / Scanpix

Trečiadienį, tuo metu, kai sulėtėjo „Twitter“ darbas, kuriam laikui buvo išsijungusios ir kelios vyriausybės svetainės, tarp jų kremlin.ru ir Rusijos vyriausybės svetainė government.ru. Nukentėjo ir pati ryšių tarnyba bei Ekonomikos ministerija.

Keli Kremliui palankūs komentatoriai spėliojo, kad šie sutrikimai galėjo būti JAV kibernetinės atakos rezultatas. Joe Bideno administracija yra žadėjusi į Kremliaus atakas prieš JAV interneto svetaines reaguoti savomis priemonėmis, tačiau tikino, kad jos palies tik pareigūnus, o ne paprastus Rusijos piliečius.

Rusija netrukus pripažino, kad tai buvo vidinė problema. Dėl valstybinių svetainių neprieinamumo ji kaltino maršrutizatoriaus gedimus skaitmeninių paslaugų tiekėjos „Rostelecom“ viduje. Kiek vėliau Kremliaus ir kitų svetainių veikla buvo atkurta.

Rusijos kibernetinės erdvės ekspertas ir knygos „Red Web“ („Raudonasis internetas“) bendraautoris Andrejus Soldatovas teigė, kad trečiadienį įvykę vyriausybių svetainių sutrikimai buvo susiję su „vidine maišatimi“ lėtinant „Twitter“ darbą.

Jo teigimu, „Roskomnadzor“ eksperimentavo su naujomis technologijomis, leidžiančiomis blokuoti dalijimąsi vaizdo įrašais regioniniu mastu. Tai dalis Kremliaus siekiamo skaitmeninio „suverenumo“, numatančio didesnę socialinės žiniasklaidos kontrolę.

„Tai neturi nieko bendra su amerikiečiais, – tvirtino A. Soldatovas. – V. Putinas per tris dienas padarė tris pareiškimus. Jis reikalavo didesnių apribojimų. Panašu, kad pareigūnai nusprendė, jog turi imtis veiksmų“.

„Roskomnadzor“ teigia, kad „Twitter“ nepašalino įrašų, raginančių vaikus dalyvauti A. Navalną remiančiose demonstracijose. Ji mini daugiau kaip 3 tūkst. „Twitter“ žinučių, turinčių „nelegalaus“ turinio. Jis, anot tarnybos, apima narkotikų vartojimą, raginimus nepilnamečiams nusižudyti ir vaikų seksualinį išnaudojimą.

„Twitter“ yra viena iš penkių platformų, kurioms Rusijoje yra iškeltos bylos dėl protestų prieš Kremlių organizavimo. „Roskomnadzor“ pareigūnas Vadimas Subotinas įspėjo, kad valdžia gali nusitaikyti bei sulėtinti ir kitas interneto platformas, jeigu jos nesilaikys įstatymų, pranešė naujienų agentūra „Interfax“.

Gruodžio mėnesį Rusijos parlamentas patvirtino naujas didžiules baudas platformoms, kurios nepašalins uždrausto turinio, ir priėmė kitus įstatymus, leidžiančius apriboti jų veiklą, jeigu jos „diskriminuos“ Rusijos žiniasklaidą.

Pastaraisiais metais Maskva pamažu priima vis griežtesnius interneto įstatymus. Ji jau reikalauja, kad paieškų sistemos panaikintų kai kuriuos paieškų rezultatus, kad žinučių programėlės dalytųsi kodavimo raktais, ir kad platformos vartotojų duomenis saugotų Rusijos serveriuose.

Kai kurios iš šių priemonių pakurstė būgštavimus dėl Kinijos stiliaus interneto žabojimų, bet paaiškėjo, kad jos yra veiksmingos tik iš dalies. 2018 metais, pavyzdžiui, Rusija mėgino uždrausti žinučių programėlės „Telegram“ paslaugas, bet taip ir nesugebėjo techniškai jos užblokuoti, o pernai šį draudimą apskritai atšaukė.