Apie tai interviu portalo Charter97.org vyriausiajai redaktorei Natalijai Radinai papasakojo vykdančioji judėjimo „Rus Sidiaščiaja“ direktorė, buvusi Rusijos opozicijos koordinavimo tarybos narė Olga Romanova.
– Olga, paskutinio mudviejų pokalbio metu į laisvę buvo paleistas Michailas Chodorkovskis. Šiandien vyksta visuotinis karas su Ukraina, sustiprėjo represijos prieš rusų opoziciją. Kas darosi su Rusija?
– Baigėsi etapas, kurį galima labai švelniai pavadinti „kultūrine Krymo kampanija“, baigiasi tautos išdavikų ir penktosios kolonos paieškų ir demaskavimo laikotarpis. Manau, kad šiandien mes stovime labai įdomioje kryžkelėje. Panašu, kad prasideda mėgstamiausia rusų pramoga – ėsti savus.
Pavyzdys – netikėtas korporacijos „Sistema“ direktorių valdybos pirmininko Vladimiro Jevtušenkovo areštas. Esmė ta, kad V. Jevtušenkovas naftos bendrovę „Bašneft“ nupirko asmeniniu tuomet vyriausybės vadovo pareigas ėjusio Vladimiro Putino prašymu. Tai yra, jis ne davė leidimą pirkti, o paprašė, kad V. Jevtušenkovas tai padarytų. O tai, kas nutiko V. Jevtušenkovui, parodo, kad Rusijoje pasikeitė valdžios centras – valdžia dabar nebe V. Putino, o jėgos struktūrų rankose.
Pastebimi du ryškūs pralaimėjimą parodantys pavyzdžiai. Brolius Rotenbergus, kurie visus šiuos metus gamino vamzdžius bendrovei „Gazprom“, iš šio projekto išstūmė I. Sečino žmonės. Ir antras pavyzdys – įstatymas, ribojantis užsieniečių nuosavybės teises Rusijos žiniasklaidoje. Žinoma, mes visi galvojame, kad šis įstatymas nukreiptas prieš mus, prieš „Аxel Springer“, leidžiantį „Forbes“, o šis leidinys Rusijoje yra opozicinis, arba prieš laikraštį „Vedomosti“, kuris faktiškai priklauso „Financial Times“ ir „Wall Street Journal“.
Mes visiškai negalvojame apie tai, kad Nacionalinė žiniasklaidos grupė su Alina Kabajeva priešaky visiškai valdo Pirmąjį kanalą. O pirmasis kanalas daug stipresnis, lyginant su „Forbes“ ir „Vedomosti“.
– Taip išeina, kad V. Putino valdžiai iškilo grėsmė?
– V. Putinas, greičiausiai, prarado savo draugų klaną. Anksčiau jėgos struktūros visiškai išstūmė liberalus, tokius kaip Germanas Grefas ir Aleksejus Kudrinas. Dabar prasideda buvusių prezidento draugų persekiojimas. Aš manau, kad V. Jevtušenkovas – pirmoji kregždė. Kiek žinau, Anatolijui Čubaisui iškeltos 6 baudžiamosios bylos.
– Ir kaip Vladimiras Vladimirovičius tai leidžia?
– Manau, kad jis nieko negali padaryti, nes tapo dviejų likusių klanų – armijos ir Federalinės saugumo tarnybos – kovos įkaitu. I. Sečinas – saugumo tarnybos, S. Šoigu – armija. Ir tai, kas dabar vyksta Ukrainoje, taip pat yra būtent šios kovos rezultatas, nes I. Strelkovas ir A. Borodajus – I. Sečino žmonės.
Dabar jie patraukti iš šios istorijos, nes I. Sečinas (jau kaip „Rosneft“) labai daug praranda dėl karo iššauktų sankcijų, ir aš manau, kad jis suinteresuotas užbaigti šią istoriją, skirtingai nei S. Šoigu, nes jam tai reiškia biudžeto nuostolius. Rytų Ukrainoje dabar kariauja S. Šoigu žmonės.
Dabar vyksta karas, kurio aukomis taps žmonės iš V. Putino aplinkos. Kažkas turi būti paskelbtas kaltu. Ekonominė krizė prasidėjo seniai, bet būtent dabar ji smarkiai atsilieps visiems gyventojams, ir ją pastebės kiekvienas.
Jei paskelbs, kad kalti O. Romanova, V. Šenderovičius ir A. Makarevičius, bus juokinga, ir mūsų akcijų vertė tik pakils. Mes realiai suvokiame savo mastą šioje istorijoje, mes neturime nei administracinių ar finansinių išteklių, nei valdymo svirčių. Turi būti kaltesnių už mus, nes mus pagrindiniais priešais skirti beprasmiška.
– Atrodo, V. Putinas tapo savo paties sukurtos sistemos įkaitu?
– Aš manau, kad jis jau praktiškai suėstas. Ir prezidentas jis greičiau išoriniam pasauliui, nei Rusijai. Dabar vyksta dviejų prezidentų kova – I. Sečino ir S. Šoigu.
– Prezidentų?
Vladimiras Vladimirovičius bando priešintis, ir tai parodo nuolat nutinkančios istorijos, susijusios su Vidaus reikalų ministerija – generolų Boriso Kolesnikovo ir Deniso Sugrobovo bylos. Štai ir dabar į Vidaus reikalų ministro postą vietoj Vladimiro Kolokolcevo norima paskirti Viktorą Zolotovą, buvusį V. Putino asmens sargybinį, labai jam artimą žmogų. Jis jau seniai vadovauja Vidaus reikalų ministerijos kariuomenei, ir būtent tai priešpastatoma opozicijai. Mes labai gerai pažįstame šiuos žmones.
Dabar šalyje veikia kelios kariuomenės. Vidaus reikalų ministerijos armija, vadovaujama V. Putino asmens sargybinio V. Zolotovo, S. Šoigu armija, FST specialiųjų tarnybų armija, ir dar yra, pavyzdžiui, V. Jakunino geležinkelių kariuomenė. Ir kadangi Dūmoje dabar svarstomas įstatymo projektas dėl privačių karinių bendrovių, tikėtina, kad savo kariuomenę turės ir „Gazprom“.
Ar galima įsivaizduoti „Gazprom“ kariuomenę, kuri išvaiko V. Šenderovičių ir Makarevičių? Tai juokinga. Žinoma, kad ši kariuomenė bus buriama ne prieš mus. Jie ginkluojasi vieni prieš kitus. Vyksta klanų karas, kuriame mums, greičiausiai, bus sunku, bet įmanoma išgyventi, kai pešasi tokie gigantai. Mes jiems neįdomūs, nes per daug rėkaujame.