Šios demonstracijos sutampa su iškilaus opozicijos politiko Boriso Nemcovo nužudymo Maskvoje penktosiomis metinėmis, bet organizatoriai taip pat noriu pasiųsti žinią V. Putinui, pasiūliusiam svarbių konstitucijos pakeitimų.
Organizatoriai, įskaitant iškiliausią dabartinį opozicijos lyderį Aleksejų Navalną, ragino gyventojus masiškai dalyvauti demonstracijoje. Daugelis laiko šį protestą patikrinimu, kiek visuomenė nusiteikusi priešinti V. Putino numanomiems planams pratęsti savo valdymą.
„Kremlius žiūrės, kiek žmonių dalyvaus „Nemcovo eitynėse“, – sakė A. Navalnas.
Sausį V. Putinas sukėlė politinę audrą, pasiūlęs pirmąkart nuo 1993 metų pertvarkyti konstituciją.
Analitikų nuomone, šis planas yra pasiruošimas valdžios perdavimui, kai 2024 metais baigsis 4-oji V. Putino kadencija prezidento poste. Tuo metu opozicija sako, kad autoritariškas Kremliaus vadovas yra užsibrėžęs likti lyderiu „iki gyvos galvos“.
V. Putinas į valdžią pirmiausiai atėjo kaip premjeras, 1999 metais paskirtas tuomečio prezidento Boriso Jelcino. Pastarajam tų pačių metų paskutinę dieną netikėtai atsistatydinus V. Putinas 2000-aisiais buvo išrinktas prezidentus. Jis dirbo dvi ketverių metų kadencijas 2000–2008 metais, ir, kadangi nebegalėjo vėl būti renkamas prezidentu, ketverius metus buvo šalies premjeras. Į Kremlių jis sugrįžo 2012 metais.
Demonstracijos taip pat bus pirmi dideli opozicijos renginiai nuo pernai vasarą vykusių virtinės demonstracijų, prieš kurias policija ėmėsi griežtų veiksmų.
Vis dėlto Maskvos valdžia suteikė leidimą 30 tūkst. žmonių demonstracijai, kai merijai buvo pateiktas prašymas, pasirašytas dešimčių iškilių veikėjų, įskaitant rašytojus ir mokslininkus.
Mažesnės demonstracijos jau įvyko arba vyksta virtinėje kitų miestų, įskaitant Sankt Peterburgą.
Rusija planuoja balandžio 22 dieną surengti referendumą dėl siūlomų konstitucijos pataisų.
Daugiau kaip 48 tūkst. žmonių pasirašė peticiją, kuria reiškiamas protestas prieš „konstitucinį perversmą ir valdžios uzurpavimą“.
Kaip nurodo Levados centras, nepriklausomas sociologinių tyrimų institutas, ketvirtadalis Rusijos gyventojų remia pasiūlymus pakeisti šalies pagrindinį įstatymą, o 56 proc. respondentų atsakė nesantys tikri, ar pataisos yra reikalingos.
Nors 45 proc. rusų sako, kad V. Putinas 2024 metais turėtų pasitraukti iš valdžios, lygiai tiek pat išreiškė norą jį toliau matyti prie šalies vairo.