aA
Pirmas dalykas, žinotinas apie pastatą, kuriame dar neseniai buvo Rusijos konsulatas San Fransiske, kad jis įsikūręs mieste, kuriame topografija – likimas, o turtas ir galia sukoncentruoti tiesiogine šio žodžio prasme – aukštai.
© Reuters / Scanpix

Šešių aukštų pastatas su plytų fasadu stūkso lyg sargybinis ant kalvos viename iš prabangiausių mieste – Pacific Heights rajone. Šis rajonas garsėja turtais, galia ir prestižu, kurie atsirado kur kas anksčiau nei dabartinė naujųjų milijonierių, praturtėjusių iš technologijų, banga, ar prieš tai buvusi, ar dar ankstesnė (turtuolių) banga. Jis senas, solidus, patogus, su savo privilegijomis. Jo gyventojai žino, kad turi teisę valdyti. Iš Pacific Heights rajono matosi miestas, įlanka, Auksinių vartų tiltas, o tolumoje – didžiulis, šaltas Ramusis vandenynas, foreignpolicy.com rašo Zachas Dorfmanas.

Antras dalykas, kurį reikėtų suvokti apie Rusijos konsulato San Fransiske uždarymą – kai Donaldo Trumpo administracija rugpjūčio 31 d. paskelbė po 48 val. uždarysianti konsulatą, praktiškai visa žiniasklaida akcentavo du dalykus: didžiulį karštį ir iš konsulato kamino virstančius juodus dūmus – veikiausiai darbuotojai skubėjo deginti viską, kas konfidencialu ar gali kompromituoti.

Žmonės sužiuro aukštyn, į pastato stogą, bet dėmesys turėjo krypti ne ten. Ant stogo buvo daugybė antenų, palydovinių antenų, elektroninių siųstuvų – objektų, kurie ne vieną dešimtmetį kėlė įtarimą ir siaubą JAV žvalgybos bendruomenės pareigūnams. Tai jie pasakoja Rusijos konsulato San Fransiske istoriją, o ne pelenai, be garso nešami vėjo palei kaimyninius namus.

„Tą dieną, kai buvo paskelbta apie konsulato uždarymą, nuskubėjau prie jo ir stebėjau, kaip pastatas apatiškai stovi karštyje, o žurnalistai vėsinasi šešėlyje. Važinėjo įtartinai daug automobilių, buvo neįprastai daug stebėtojų (sėdinčių automobiliuose, su kompiuteriais, su dviratininko apranga, priešais gatvę) šiaip labai ramiame kvartale. Pėstieji eidami fotografavo savo „iPhone“ telefonais“, – rašo Z. Dorfmanas.

Akivaizdu, kad San Fransiskas pateko į karštligišką diplomatinę konfrontaciją tarp dviejų branduolinių supervalstybių. Liepą Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas per valstybinę šalies televiziją pranešė, kad 755-iais asmenimis sumažins JAV diplomatinėse atstovybėse Rusijoje dirbančio personalo skaičių. D. Trumpo administracija ėmėsi atsakomųjų veiksmų ir uždarė Rusijos konsulatą San Fransiske (ir dvi mažesnes diplomatines institucijas).

Tada V. Putinas pareiškė, kad paprasčiausiai reagavo į Baracko Obamos administracijos veiksmus 2016 m. gruodį, kai Rytinėje pakrantėje buvo uždarytos dvi rusų poilsinės bazės, iš šalies išsiųsti 35 šnipais pripažinti Rusijos diplomatai (šiame sąraše buvo ir keturi diplomatai iš konsulato San Fransiske, tarp jų ir konsulato vadovas) ir įvesta naujų sankcijų prieš Rusiją. B. Obamos administracija ėmėsi minėtų veiksmų po precedento neturinčio Rusijos kišimosi į 2016 m. JAV prezidento rinkimus.

Bet kodėl dėmesys nukreiptas į San Fransiską? Kodėl ne į vieną iš kitų trijų Rusijos konsulatų Niujorke, Sietle ar Hiustone? Ir kodėl dabar?

Pasirodo, atsakymas susijęs su intensyviu, nuolatiniu įtartinu šnipinėjimu, sklindančiu iš San Fransisko konsulato. Anot daugelio buvusių žvalgybos pareigūnų, ši „keista veikla“ nebuvo būdinga vien tik San Fransiskui ar jo apylinkėms, tačiau konsulate San Fransiske tai vykdavo kur kas dažniau nei kitose Rusijos diplomatinėse įstaigose JAV, įskaitant ir Rusijos ambasadą Vašingtone.

„Rašydamas šį straipsnį kalbėjau su keliais buvusiais aukšto rango JAV žvalgybos pareigūnais apie konsulato uždarymą. Šie šaltiniai patvirtino, kad konsulatas San Fransiske atliko unikalų vaidmenį Rusijos žvalgybinių duomenų rinkimo operacijose JAV – jis buvo svarbus, o gal net svarbiausias dėl sutelktos techninės įrangos. Būtent su technologijomis susijusius veiksmus reikia turėti omeny, norint suprasti, kodėl buvo nuspręsta uždaryti San Fransisko konsulatą – seniausią Rusijos konsulatą JAV“, – toliau straipsnyje dėsto žurnalistas.

Ne vieną dešimtmetį JAV pareigūnai puikiai žinojo – kadangi konsulatas yra arti Silicio slėnio, Stanfordo, Berklio universitetų, netoli kelių gynybos ir tyrimų institucijų (įskaitant dvi Energetikos departamentui pavaldžias branduolinių ginklų laboratorijas), Rusijai San Fransiskas tapo pagrindiniu tašku šnipinėjimo veiklai.

Pavyzdžiui, vienas buvęs kontržvalgybos pareigūnas prisimena, kad San Fransiske buvo neproporcingai daug mokslo ir technologijų sričių žvalgybos pareigūnų, kai kurie buvo šifravimo specialistai, o jų užduotis buvo identifikuoti naujas tokių technologijų tendencijas Silicio slėnyje.

Barackas Obama, Vladimiras Putinas, Susan Rice ir vertėjas
Barackas Obama, Vladimiras Putinas, Susan Rice ir vertėjas
© Reuters/Scanpix

Kitas pašnekovas minėjo Rusijos žvalgybos pareigūnų siekį užmegzti ryšių su vietos technologijų ekspertais ir rizikos kapitalo įmonėmis. Ne vienas buvęs žvalgybos pareigūnas pabrėžė, kad Rusijos pastangos buvo intensyvios.

Pasak daugelio buvusių JAV žvalgybos pareigūnų, maždaug prieš 10 metų, o gal dar anksčiau, kažkas pasikeitė. Įtariami Rusijos žvalgybos pareigūnai, dažnai puikiai žinodami, kad yra sekami FTB, pradėjo keistai, nesuvokiamai elgtis nuošaliose ar, regis, visiškai atsitiktinose vietose.

Kaip „Foreign Policy“ žurnalistui sakė šaltiniai, didelė tikimybė, kad konsulato uždarymui turėjo įtakos ir pasitvirtinantys JAV žvalgybos įtarimai dėl rusų veiksmų tikslų, arba jie nebegalėjo taikstytis su nepaprastai agresyviu žvalgybinių duomenų rinkimu, taigi pasinaudojo proga tai nutraukti po paskutinės V. Putino diplomatinės salvės.

Viena atrodo aišku – kalbant apie Rusijos šnipinėjimą, San Fransiskas yra inovacijų priešaky.

Įtariami Rusijos žvalgybos pareigūnai – vieni su diplomatine priedanga, kiti kaip turistai – irgi šmižinėjo kviečių laukuose ir kalnuose Ramiojo vandenyno šiaurės vakarų pakrantėje ir kitur. Rusija nuo seno sėkmingai pasitelkdavo legalius keliautojus žvalgybinių duomenų rinkimo tikslams, sakė buvęs CŽA operacijų su Rusija skyriaus vadovas Stevenas Hallas.

„Tai platus spektras – nuo tokių, kurie gauna vizą atlikti mokslinę prezentaciją, iki tokių, kurie sako norintys vykti atostogų į Napos slėnį“, – sakė jis.

Vienas buvęs žvalgybos pareigūnas prisiminė ypač keistą atvejį – buvo pastebėta, kaip du slaptieji rusų agentai užsuko į degalinę. Vairuotojas stovėjo prie automobilio, degalų nepirko. Keleivis priėjo prie medžio, kelis kartus jį apėjo. Paskui abu vyrai sėdo į automobilį ir išvažiavo. Įtariami Rusijos žvalgybos darbuotojai kelis kartus pakartojo šį mįslingą ritualą toje pačioje degalinėje.

Iškeltos kelios teorijos apie šią veiklą. Viena iš jų – kad rusai nori sutrikdyti ir priblokšti FTB seklių komandas, patikrinti kontržvalgų pajėgumą. Pagal kitą teoriją, tai senas rusų šnipų tarpusavio bendravimo metodas, vadinamas trumpais perdavimais, kai žvalgybininkai perduoda vieni kitiems duomenis trumposiomis radijo bangomis. Tiesa, toks būdas, kaip paaiškino kitas buvęs žvalgybos pareigūnas, veiksmingas tik gana nedideliu atstumu.

Pasak daugelio buvusių žvalgybos pareigūnų, laikui bėgant FTB padarė išvadą, kad Rusija vykdo pastovią, didelę, ilgai trunkančią duomenų rinkimo operaciją – misiją, kurios tikslas nustatyti visus Amerikos požeminių komunikacijų taškus, sudaryti šviesolaidžio interneto taškų, kuriais perduodami duomenys, žemėlapį ir katalogą. Jie „akivaizdžiai siekė įvertinti mūsų žvalgybos tinklo sudėtingumą“, sakė vienas pareigūnas. O minėti veiksmai padėjo viską susieti.

Kaip teigė keli buvę JAV žvalgybos pareigūnai, kartais rusų agentai aktyviai mėgindavo įsigauti į komunikacijų infrastruktūrą – ypač ten, kur kabeliai eidavo Atlanto ir Ramiojo vandenyno pakrante. Anot buvusio aukšto rango kontržvalgybos pareigūno, labiausiai piktino rusų domėjimasis komunikacijų taškais prie karinių bazių. JAV pareigūnai galiausiai padarė išvadą – galutinis Maskvos tikslas buvo sutrikdyti komunikacijas, paralyžiuoti JAV kariuomenės vadovybę ir kontrolės sistemas, jei tarp dviejų valstybių kiltų konfrontacija.

Rusijos objektas, kuris ne vieną dešimtmetį kėlė siaubą JAV žvalgybos pareigūnams
© AP / Scanpix

„Kai paminėjau S. Hallui siekį sudaryti šviesolaidinio interneto taškų žemėlapį, jis neatrodė sunerimęs“, – rašo žurnalistas.

„Turint omenyje, kad rusai siekia vykdyti hibridinį karą Jungtinėse Valstijose, pasitelkdami kibernetinio pobūdžio prietaisus, niekas iš to, ką įvardinote, manęs nenustebintų“, – sakė S. Hallas.

Keista veikla truko pastarąjį dešimtmetį, todėl, kaip sakė buvę žvalgybos pareigūnai, FTB ėmė lyginti žvalgybinius duomenis iš visos šalies, gretinti juos su Rusijos lėktuvų skrydžiais, vykdomais pagal Atviro dangaus sutartį. Pagal 2002 m. įsigaliojusią sutartį, tiek JAV, tiek Rusijai (ir dar 32 sutartį pasirašiusioms šalims) kasmet leidžiama atlikti tam tikrą skaičių stebėjimo skrydžių žvalgybiniais tikslais.

Duomenų rinkimo būdai – filmavimas, fotografavimas, radarai ir pan. – griežtai reglamentuoti ir ribojami, o šalys, virš kurių teritorijos skrendama, turi duoti sutikimą. Tos šalies vyriausybės atstovai patys stebi skrydį, o vėliau, jei pageidaujama, surinkti duomenys turi būti pateikiami visoms sutartį pasirašiusioms šalims.

Atviro dangaus sutartis iš pradžių buvo ginklų kontrolės susitarimas – norėta, kad pasitelkus didesnį skaidrumą būtų išvengta netikslumų dėl karinių pajėgų ir ginkluotės ir nebūtų perduodami netikslūs duomenys apie branduolinius ginklus.

Tačiau JAV žvalgyba ėmė pastebėti keistų veiksmų, susijusių su Atviro dangaus sutartimi – įtariami Rusijos žvalgybos agentai ėmė rodytis vietose, virš kurių skrido ar vėliau skrisdavo rusų lėktuvai.

JAV pareigūnai įtardavo, kad prieš skrydį pasirodę agentai padėdavo nustatyti koordinates vėlesnėms Atviro dangaus misijoms, sakė daugelis buvusių amerikiečių žvalgybininkų. Jei pasirodydavo po misijų, amerikiečių manymu, jie identifikuodavo galimai dominančius objektus (kaip antai, šviesolaidinio interneto taškus) ir norėdavo asmeniškai patvirtinti tai, kas buvo pastebėta per skrydžius.

Galiausiai JAV žvalgybos darbuotojai pastebėjo daugiau sutapimų – įtariami šnipai ne tik pasirodydavo tose vietose, virš kurių skrisdavo rusų lėktuvai per Atviro dangaus misiją, jie atsidurdavo tiesiai po lėktuvais, tuo laiku, kai vykdavo skrydžiai.

Pagal vieną daugelio šaltinių minėtą teoriją, tikėtina, kad rusams skrydžiai tapdavo komunikacijos platforma – lėktuvai gali atlikti mobiliojo ryšio bokšto funkciją, priimti ir perduoti duomenis. Jei Maskva baiminosi, kad JAV kontržvalgyba gali perimti užšifruotus duomenis iš diplomatinių įstaigų, rusai galėjo siekti slapta perduoti duomenis per skraidančius lėktuvus.

Jei tai tiesa, šie Rusijos veiksmai prieštarauja Atviro dangaus sutarties pobūdžiui, o gal net pažeidžia sutartį. Vieno buvusio kontržvalgybos vadovo teigimu, duomenų rinkimui vakarinėje JAV dalyje buvo vadovaujama iš konsulato San Fransiske.

Rusijos objektas, kuris ne vieną dešimtmetį kėlė siaubą JAV žvalgybos pareigūnams
© Reuters / Scanpix

Rusija ne vieną dešimtmetį agresyviai naudojosi savo diplomatine institucija San Fransiske, o JAV istoriškai atsakydavo tuo pačiu. Pavyzdžiui, 1983 m. JAV Valstybės departamentas patvirtino naujas taisykles, draudžiančias sovietų diplomatams ir žurnalistams lankytis Silicio slėnyje.

Praėjusio amžiaus aštuntą ir devintą dešimtmetį sovietai domėjosi San Fransisku „pirmiausia dėl ekonomikos, o ne dėl politikos ar žvalgybos“, teigė buvęs KGB generolas Olegas Kaluginas, nuo 1975 iki 1980 m. dirbęs KGB skyriaus Sovietų ambasadoje Vašingtone vadovo pavaduotoju (vėliau vadovu).

Pamažu, bet užtikrintai San Fransiskas tapo Rusijos šnipinėjimų vieta. Net seniau daug ką išduodavo stogas – nustatytas palydovinėmis lėkštėmis, antenomis ir kitokiais prietaisais, akivaizdžiai rodančiais Rusijos žvalgybos buvimą. Tuo metu ant stogo „buvo vien antenos ir signalai“, atsimena buvęs FTB agentas LaRae Quy, beveik dvidešimt metų dirbęs kontržvalgyboje San Fransiske.

„Gėdinga, kad leidome tam įvykti. Bet spėju, kad ir rusai taip su mumis pasielgė“, – sakė jis ir pridūrė, kad praėjusio amžiaus devintą dešimtmetį mažiausiai 50 proc. konsulato San Fransiske darbuotojų buvo pastoviai ar ne visą laiką dirbantys šnipai.

Kelių buvusių žvalgybos darbuotojų teigimu, tie žmonės buvo stipriai saugomi. Jie gyveno ritmu darbas–namai, namai–darbas. Jei eidavo pažaisti ledo ritulio ar išgerti, visada eidavo grupe, buvo sunku tarp jų patekti. Pareigūno teigimu, San Fransiske formavosi nauja techninių rusų žvalgybos darbuotojų klasė.

Veikiausiai tik konsulato vieta nulėmė signalų koncentraciją – jis stovėjo ant kalvos Pacific Heights rajone, iš jo matėsi vandenynas. Tam tikrų užšifruotų pranešimų neįmanoma perduoti labai tolimu atstumu. Amerikiečių pareigūnai manė, kad Rusijos žvalgyba pasinaudodama konsulato vieta komunikuodavo su povandeniniais laivais, žvejybiniais laivais ar pasiklausymo postais, esančiais šiaurinės Kalifornijos pakrantėje.

Vieno buvusio žvalgybos pareigūno teigimu, labai didelė tikimybė, kad konsulatas buvo Rusijai šifruotos informacijos siuntimo į visą Vakarinę JAV dalį (ar net į visą Vakarų pusrutulį) lopšys.

Be abejo, konsulato San Fransiske uždarymo negalima atsieti nuo politinių aplinkybių. Pirmiausia paminėtinas atsakomųjų veiksmų principas. Tokio pobūdžio diplomatiniuose konfliktuose tikimasi padaryti priešininkui tokios pačios žalos. V. Putino veiksmai – 755 amerikiečių diplomatų išsiuntimas – atrodė kur kas agresyvesni, nei iš tiesų buvo. Toks žingsnis kėlė rizikos ir Rusijos žvalgybinių duomenų rinkimo operacijoms – juk taip sumažinamas potencialių informatorių skaičius, pabrėžė S. Hallas.

Įžūlus konsulato San Fransiske uždarymas atrodo kur kas griežtesnis kontratsakas į Rusijos veiksmus, nei galėjo pasirodyti iš pradžių. Anot S. Hallo, paskelbimas buvo svarbi naujiena, tik gerokai pavėluota.

Rusijos objektas, kuris ne vieną dešimtmetį kėlė siaubą JAV žvalgybos pareigūnams
© Reuters / Scanpix

Iki 2017 metų balandžio Nacionalinio saugumo tarybos Rusijai direktoriaus pareigas ėjusio Jeffrey Edmondso nuomone, sprendimą uždaryti konsulatą veikiausiai priėmė Nacionalinio saugumo Vadovų komitetas, konkrečiai – valstybės sekretorius Rexas Tillersonas ir gynybos sekretorius Jamesas Mattisas – o uždarymas D. Trumpui buvo pateiktas kaip įvykęs faktas. „Girdėjau, kad kai R. Tillersonas ir J. Mattisas dėl ko nors susitaria ir tai pateikia prezidentui, jis įprastai su tuo sutinka“, – pridūrė J. Edmondsas.

Visi buvę žvalgybos pareigūnai, su kuriais teko kalbėti Z. Dorfmanui, buvo įsitikinę, kad Rusija tęs agresyvias žvalgybos duomenų rinkimo operacijas San Fransisko įlankoje, veikiausiai tai darys pasitelkusi neoficialius asmenis, pvz., inžinierius ar kompiuterių specialistus.

„Silicio slėnyje mėgstami rusų programuotojai“, – sakė vienas buvęs žvalgybos pareigūnas.

Galiausiai konsulato San Fransiske uždarymą gaubiančios aplinkybės tėra dalis kur kas didesniame ir tamsesniame priešiškume tarp dviejų branduolinių supervalstybių. Kaip sakė buvęs žvalgybos pareigūnas, vėl laukia rimtas žaidimas. „San Fransiskas buvo pagrindinis Rusijos interesų objektas, darbas nesibaigs“, – apibendrino jis.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Kritikuoja valdžios ryžtą grąžinti skolą „Žalgiriui“: kada prisimins mokesčių mokėtojus? (100)

Kiek didesnė nei pusės milijono eurų premija įkris į „Žalgirio“ klubo kišenę už 1999...

Seimas priėmė pataisas dėl partijų finansavimo – socialdarbiečiams bus skiriama dotacija (149)

Seimas ketvirtadienį priėmė pataisas dėl partijų finansavimo – rinkimuose nedalyvavusiai...

Metų seklys: sužvėrėjusių jaunų žudikų gaują sučiupo sostinės kriminalistai (9)

DELFI, bendradarbiaudamas su Lietuvos policija, tęsia kasmetinį pasakojimų ciklą „ Metų seklys...

Pasiskiepijau nuo gripo ir susirgau: kas atsitiko?

Kosulys, sloga, karščiavimas. Gripas ar tik peršalimas ? Nors su abiem nereikėtų juokauti,...

Prezidentiniai reitingai: Nausėdai ant kulnų lipa dar du kandidatai

Lenktynėse dėl vietos Daukanto aikštės Baltuosiuose rūmuose vyrauja keturi lyderiai....

Prancūzijos pilyje sulaikytas „negyvas“ ukrainietis (5)

Prancūzijos policija suėmė neįvardijamą „aukšto rango“ ukrainietį, kuris tariamai...

Opozicija kerta Skverneliui: dėl galimo priesaikos sulaužymo nori šaukti neeilinį posėdį pildoma (144)

Ketvirtadienį Seime vyko bendras opozicinių frakcijų posėdis, į kurį buvo kviečiamas ministras...

Kodėl astronautai nesiprausia duše: 10 faktų apie gyvenimą nesvarumo būsenoje (1)

Miegas vertikalioje padėtyje, plaukų kirpimas dulkių siurblio pagalba. Gyvenimas orbitoje labai...

CNN: palydovinės nuotraukos rodo, kad Rusija sparčiai modernizuoja karinius objektus Kaliningrade analitikai: atnaujintos branduolinių ginklų saugyklos (314)

Sprendžiant iš kanalui CNN perduotų kosminio palydovo kameromis užfiksuotų vaizdų, Rusija...