Viktoro Janukovyčiaus pareiškimą Rusijos agentūra „ITAR-TASS“ pateikia be nuorodos, kada ir kam jis taip sakė, rašo lb.ua.
V. Janukovyčiaus teigimu, kruvina chunta jau išžudė Ukrainoje daugiau nei 300 taikių gyventojų.
„Dabar galiu pripažinti savo padarytas strategines klaidas, bet, mano giliu įsitikinimu, niekada nė viena valdžia, jokia karjera ar finansinė sėkmė nėra verta žmogaus gyvybės, – pabrėžė V. Janukovyčius. – O kruvina chunta jau pražudė daugiau nei 300 taikių piliečių. Iki šiol nežinoma, kiek iš tiesų žuvo vaikų, kuriuos neteisėtai mobilizavo. Juos būtina nedelsiant sustabdyti. Raginu jus – sustokite. Visas pasaulis pamatė, kiek žmonių atėjo į referendumą. Galite ignoruoti jo rezultatus, bet nei jūs, nei Europa, nei kitos valstybės negali nepripažinti, kad nėra jokių teroristų, jūs kovojate prieš savo tautą.“
Pasak naujienų agentūros, V. Janukovyčius mano, kad absoliuti Donbaso gyventojų dauguma dalyvavo referendume ir balsavo už bet kokią kitą valstybingumo formą, nes ukrainiečių tautos kantrybė jau išseko.
Primename, kad dabartinis Ukrainos prezidentas Oleksandras Turčynovas pranešė, jog „referendume“ dalyvavo 24 proc. Luhansko gyventojų ir 32 proc. Donecko srities gyventojų.
Sukilėliai: Rytų Ukrainoje savarankiškumui per referendumą pritarė per 90 proc. rinkėjų
Prorusiški separatistai paskelbė, kad rinkėjai rytinėje Ukrainoje absoliučia dauguma parėmė regiono nepriklausomybę per ginčijamą referendumą, kurį ir Kijevas, ir Vakarai atmetė kaip nelegalų „farsą“.
Anot sukilėlių rinkimų komisijos, iš viso 89,7 proc. rinkėjų pasisakė už Donecko srities, vieno iš dviejų regionų, kurių teritorijose buvo rengiami „referendumai“ savarankiškumą, o prieš nepriklausomybę balsavo 10,19 proc. gyventojų.
Savavališkai susikūrusios „rinkimų komisijos“ vadovas Romanas Liaginas srities centriniame Donecko mieste sakė, kad rinkėjų aktyvumas buvo 75 procentai.
„Tai gali būti laikoma galutiniais rezultatais“, - pažymėjo jis per spaudos konferenciją, surengtą praėjus mažiau nei dviem valandoms po balsavimo pabaigos.
Luhansko srityje, pirminiais sukilėlių duomenimis, už šio regiono federalizaciją balsavo 95,98 proc. rinkėjų, o aktyvumas sudarė 81 procentą.
Abiejose srityse rinkėjams buvo pateiktas tas pats klausimas: „Ar jūs remiate aktą dėl Donecko liaudies respublikos valstybinio savarankiškumo?“ ir "Ar jūs remiate aktą dėl Luhansko liaudies respublikos valstybinio savarankiškumo?“
Prorusiški sukilėliai, kurie organizavo sekmadienio balsavimus, sakė, kad galutinis šių regionų statusas bus aptartas vėliau ir kad tai gali apimti atsiskyrimo, Rusijos aneksijos arba pasilikimo Ukrainoje galimybes. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas savo nuomonės šiuo klausimu dar nėra pareiškęs.
Abiejuose šiuose regionuose gyvena 6,5-7 mln. žmonių; visoje Ukrainoje yra 46 mln. gyventojų.
Kriminalinis farsas
Kijevas šį balsavimą pavadino „kriminaliniu farsu“, neturinčiu teisinės galios. Pasak jo, šį referendumą „įkvėpė, organizavo ir finansavo Kremlius“.
„Šis farsas, kurį teroristai separatistai vadina referendumu, yra niekas kitas, tik propaganda (siekiant) nuslėpti nužudymus, pagrobimus, smurtą ir kitus rimtus nusikaltimus“, – Ukrainos parlamentui pirmadienį pareiškė laikinasis šalies vadovas Oleksandras Turčynovas.
Vakarai taip pat atmetė referendumą dėl apsisprendimo, būgštaudami, kad šie ginčijami balsavimai gali paspartinti buvusios sovietinės respublikos subyrėjimą ir išprovokuoti pilietinį karą Europos rytiniame pakraštyje.
Švedijos užsienio reikalų ministras Carlas Bildtas (Karlas Biltas) savo oficialioje „Twitter“ paskyroje rašė: “Duomenys iš suklastotų referendumų Rytų Ukrainoje veikiausiai bus suklastoti. Jokių galimybių sužinoti bent jau aktyvumą“.
Nepriklausomi šaltiniai balsavimo rezultatų negali patvirtinti. Sukilėliai neleido užsienio žiniasklaidai stebėti balsų skaičiavimo proceso. Pats balsavimas taip pat vyko nedalyvaujant nešališkiems stebėtojams, rinkėjų sąrašai buvo nepilni, o nesistemiška registracijos sudarė sąlygas balsuoti ne vieną kartą.
Liaudies Vyriausybė
Prieš balsavimo duomenų paskelbimą Donecko sukilėlių lyderis Denisas Pušilinas davė interviu naujienų agentūrai AFP, kuriame išdidžiai tvirtino, kad plebiscito rezultatai „sukurs pirmąją liaudies vyriausybę“.
„Už tai mes kovojome - kad dauguma spręstų regiono likimą, ir mes pasiekėme šį tikslą“, - sakė jis.
Referendumai vyko tvyrant įtampai Rytų Ukrainoje, kur armija tęsia puolimą prieš promaskvietiškus sukilėlius.
Kai kuriuose miestuose buvo pavienių smurto atvejų.
Laisvai samdomas fotografas, kuris dirba AFP, matė, kaip ginkluotas vyras iš Kijevo šalininkų grupės šaudė į prorusiškų aktyvistų minią prie Krasnoarmijsko miesto merijos, sunkiai sužeisdamas mažiausiai du žmones.
Kaip nurodoma, tie vyrai miniai prisistatė Ukrainos nacionalinės gvardijos nariais, bet Vidaus reikalų ministerija paneigė, kad jie priklauso Nacionalinei gvardijai.
AP fotografas, kuris irgi matė tą šaudymą, pranešė apie du žmones, kurie nejudėdami gulėjo ant žemės. Naujienų agentūra „Interfax“ vėliau pranešė, kad vienas tų vyrų mirė iš karto, o kitas – vėliau ligoninėje.
Susišaudymas anksti ryte taip pat įvyko Slovjansko pakraščiuose, kur sukilėliai bandė atsiimti televizijos bokštą.
Krymo scenarijus
Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga (ES) mato Rusijos prezidento Vladimiro Putino ranką neramumuose, kurie Rytų Ukrainoje vyksta nuo balandžio pradžios. Jos mano, kad jis siekia pakartoti scenarijų, kuris baigėsi Krymo aneksija kovo mėnesį.
V.Putinas trečiadienį paragino atidėti balsavimus dėl nepriklausomybės, bet Vakarų įtarimų tai neišsklaidė.
Klausimai dėl balsavimo teisėtumo ar geopolitinių pasekmių, regis, nerūpėjo tiems, kas sekmadienį laukė eilėse, kol galės atiduoti savo balsą.
35 metų gėlininkė Tatjana, kuri balsavo regiono centre Donecke, AFP sakė: „Jei būsime nepriklausomi, iš pradžių bus sunku, bet bus geriau, nei būti su fašistais“.
„Fašistais“ separatistai ir Rusijos valstybinė žiniasklaida vadina Vakarų remiamą Ukrainos vyriausybę.
Nuotaikos prieš Kijevą buvo stiprios po įnirtingo susišaudymo tarp armijos ir sukilėlių, per kurį penktadienį žuvo iki 21 žmogaus.
Drauge su kruvinais susirėmimais ir gaisru Odesoje, kuris prieš savaitę pareikalavo 42 žmonių gyvybių, tai paskatino daugelį dar dvejojusių rusakalbių ukrainiečių apsispręsti balsuoti prieš vyriausybę.
Tačiau kiti griežtai nepritarė sukilėliams ir referendumams.
Ketvirtadienį JAV viešosios nuomonės tyrimo instituto „Pew Research Centre“ paskelbti apklausos rezultatai rodė, jog 70 proc. ukrainiečių rytiniame regione norėtų likti vieningoje šalyje, o atsiskyrimui pritaria tik 18 procentų.
Kita vertus, anot šios apklausos, rytuose vos 24 proc. gyventojų pasitiki centrine vyriausybe Kijeve.
O.Turčynovas ir dabartinė laikinoji Ukrainos vyriausybė į valdžią iškilo vasario mėnesį, kai po mėnesius Kijeve vykusių protestų buvo nušalintas Kremliui palankus prezidentas Viktoras Janukovyčius. Maskva ir daugelis gyventojų Rytų Ukrainoje kaltino naująją vyriausybę ketinant paminti Rytų Ukrainos rusakalbių teises.