Pamokos plane, kuris skelbiamas ministerijos svetainėje, mokytojai yra raginami su visų amžiaus grupių moksleiviais išnagrinėti temą „Krymas ir Sevastopolis. Jų istorinis vaidmuo Rusijai“.
Mokytojai turi parodyti, kad Rusijos veiksmai Krymo pusiasalyje buvo „taikdariški ir humanitariški“, jais buvo siekiama „apginti Rusijos ir rusakalbių gyventojų geopolitinius interesus“.
Pedagogai privalo pacituoti prezidento Vladimiro Putino kovo 18 dienos kreipimąsi į tautą, kuriame jis išvardina Krymo aneksavimo priežastis, nurodoma ministerijos svetainėje.
Pamokos plane sakoma, kad sovietų lyderio Nikitos Chruščiovo 1954 metų sprendimas perduoti Krymą Ukrainai „buvo neteisėtas“, o pusiasalio „ukrainizavimas“ dešimtajame dešimtmetyje pažeidė jo gyventojų teises.
Maskvos įvykdytas pusiasalio perėmimas reiškia, kad „dosniai rusų krauju permirkęs“ Krymas „ir vėl atsidūrė savo Tėvynėje – Rusijoje“, rašoma pamokos plane.
Kai kurie mokytojai sukritikavo, jų žodžiais, sugrįžimą prie sovietinio stiliaus indoktrinacijos.
„Vyriausybė, visai kaip sovietiniais laikais, atvirai bruka savo ideologiją mokykloms“, – sakė istorijos mokytoja ir vadovėlio autorius Leonidas Kacva laikraščiui „Kommesant“.
„Akivaizdu, kad Švietimo ministerija galvoja, jog mokyklos privalo atlikti propagandininko vaidmenį“, – interviu laikraščiui sakė Volgogrado universiteto profesorius Ivanas Kurila.
Kiti laikėsi nuomonės, kad mokytojai privalo pasakyti moksleiviams, kas vyksta.
„Mokiniai patys užduoda tokius klausimus. Juos reikia aptarti atvirai ir garbingai“, – sakė su Maskvos aukštesniąja ekonomikos mokykla susieto licėjaus direktorė Natalija Liubomirskaja.
Švietimo ministerija rekomenduoja pateikti Krymo aneksiją kaip teisėtą, „paremtą tarptautine teise ir moralės bei etikos normomis“.
Mokytojai raginami nuraminti vaikus dėl „laikino pobūdžio“ sunkumų ekonominiuose, politiniuose ir diplomatiniuose santykiuose su „broliška kaimynine šalimi“ Ukraina.