Kruvini, purvini ir dvokiantys, šeštadienio rytą Komsomolsko miestą perėję Ukrainos kariai atrodo apgailėtinai. Tačiau jiems iš tiesų pasisekė – pavyko pabėgti gyviems iš šturmo, kuriame, jų teigimu, dalyvauja reguliarios Rusijos kariuomenės pajėgos.
Vienas karys pasakoja, kad iš Ilovaisko apsupties pabėgusi šimtų karių ir 70 šarvuočių kolona pakliuvo į pasalą ir buvo apšaudyta artilerijos sviediniais.
„Mūsų šarvuočiai daužėsi vieni su kitais, o vikšrai važiavo per mūsų pačių karius“, – prisimena 28 metų Tarasas Samčukas, kurio 51-oji brigada buvo viena iš buvusių apsuptyje.
Daug karių žuvo, kiti buvo paimti į nelaisvę, o maždaug šimtui pavyko likti gyviems, nors, kaip pasakoja ukrainiečių karys, su „sulaužytomis ar sutrupintomis kojomis, su šrapneliu rankose, kojose ir visuose kūnuose, išmuštais dantimis ir sulaužytomis nosimis“.
Prieš dvi savaites atrodė, kad Ukraina laimi savo kovą prieš Rusijos remiamus separatistus šalies rytuose, tačiau pastarosiomis dienomis sėkmė nusisuko, o Ilovaisko apsuptis tapo vienu lemiamų momentų.
T. Samčukas, kaip ir dauguma Ukrainos karių, įžvelgia vienintelę priežastį – jie jau kovoja ne su prastai organizuotais maištininkais, o su reguliariomis Rusijos kariuomenės pajėgomis.
Prieš pašaukimą į kariuomenę barmenu Ukrainos vakaruose esančiame Lucko mieste dirbęs T. Samčukas pasakoja, kad kartu su savo draugais išgelbėjo vieną rusą iš šarvuočio, kurį jie sunaikino.
„Jis papasakojo mums, kad tarnauja 8-oje Čečėnijos brigadoje (galimai 8-oji kalnų motošaulių brigada, kurios bazė yra Čečėnijoje) ir jis tvirtino manęs, kad čia jie atsiųsti pratyboms“, – sakė T. Samčukas ir pridūrė, kad dabar tas rusų karys gydomas Kijevo ligoninėje.
Niekas nežino, kiek ukrainiečių žuvo Ilovaiske, tačiau panašu, kad mūšis dėl šio nedidelio miesto netoli Donecko taps vienu iš lemiamų momentų Ukrainos konflikte.
Vieni savaitę trukusioje kovoje dėl miesto žuvo per intensyvius artilerijos mūšius, kiti buvo nušauti tuo metu, kai mėgino pabėgti, bet daugiausiai karių pateko į nelaisvę.
Už apsikeitimą belaisviais atsakingi Ukrainos pareigūnai tvirtina, kad pastarųjų buvo daugiau nei pusė tūkstančio. Viename prorusiškų separatistų išplatintame vaizdo įraše matyti, kaip grupė į nelaisvę paimtų ukrainiečių savanorių, grasinant ginklu, verčiama šokinėti aukštyn-žemyn pagal užgaulius maištininkų vadų rimavimus.
Rusija kategoriškai neigė, kad Ukrainoje veikia kokios nors jos pajėgos, tvirtindama, kad ukrainiečių jų teritorijos gilumoje į nelaisvę paimta desantininkų grupė vykdė pasienio kontrolės misiją ir „netyčia“ kirto sieną.
Prezidentas Vladimiras Putinas nuolat kartojo, kad Rusija nedalyvauja „Ukrainos vidaus konflikte“. Tačiau vis daugėja įrodymų, kad grėsęs separatistų pralaimėjimas paskatino Maskvą per pastarąsias dvi savaites kištis į konfliktą gerokai atviriau.
Vis dažniau čia galima buvo pastebėti Rusijos kariuomenės maisto pakuotes ir „žaliuosius žmogeliukus“ be skiriamųjų ženklų, kokie dalyvavo ir Krymo aneksijoje, jau nekalbant apie palydovines nuotraukas, kuriose, NATO teigimu, matyti Rusijos šarvuočiai Ukrainos teritorijoje.
„YouTube“ išplatintame vaizdo įraše matyti milžiniška, kaip paaiškėjo, Rusijos šarvuočių kolona, judanti Ukrainos teritorijos gilumoje. Vienas Rusijos regioninis laikraštis išspausdino ilgą dviejų 76-os Pskovo desantininkų divizijos karių, grįžusių iš Ukrainos, pokalbio stenogramą.
Kariai papasakojo apie kuopą, kurią beveik visą sunaikino Ukrainos artilerija. Vyrai tvirtina, kad tik dešimt iš 80-100 kuopos narių po artilerijos šūvių liko gyvi.
Įrašus gavęs Pskovo politikas Levas Šliosbergas leidiniui „Guardian“ sakė, kad minėti kariai tarnauja Rusijos kariuomenėje, tačiau jis negali atskleisti jų tapatybės ir pasakyti, kaip jis gavo šiuos įrašus.
L. Šliosbergas atsigauna po sumušimo, kurį jis sieja su Pskovo karių likimo tyrimu. Politikas tvirtina, kad karinė vadovybė verčia tylėti karių artimuosius, kurie įtaria, kad jiems brangūs žmonės išsiųsti į Ukrainą, todėl tik saujelė jų yra pasirengę kalbėti.
Karių motinų komitetas mano, kad pastarosiomis savaitėmis sieną į Ukrainą kirto iki 15 tūkstančių Rusijos karių.
Laikraštis „Novoja gazeta“ išspausdino dvidešimtmečio išminuotojo Vadimo Tumanovo motinos interviu ir oficialaus pranešimo apie sūnaus mirtį nuotrauką. Kai ji paskutinį kartą kalbėjosi su sūnumi, jis sakė esantis netoli sienos su Ukraina ir „vykstantis į karą“.
„Guardian“ rado kario, kuris kovoja Ukrainoje, paskyrą rusiškame socialiniame tinkle „Vkontakte“. Rugpjūčio 31 dienos įraše Kirilas Zdrokas iš Nižnij Nivgorodo sakė esąs pasiryžęs kovoti iš pareigos jausmo kritusiems bendražygiams.
„Žinote, aš čia pasiliksiu. Negaliu sėdėti tuščiai ir žiūrėti, kaip mūsų vaikinai namo išvežami kaip „Gruz-200“ (kodinis karstų pavadinimas sovietinės ir dabartinės Rusijos kariuomenės terminologijoje, red.)... Vieną dieną tu su jais sveikiniesi, kalbiesi su jais, juokiesi su jais, o kitą dieną sužinai, kad viskas baigta – jie nebegyvi, grįžta namo metalinėse dėžėse“, – rašo K. Zdrokas, kurį erzina jo misiją gaubianti slaptumas ir tai, kad net artimiausi jo draugai nežino, kas iš tikrųjų vyksta.
„Nepamatysite to per televiziją, neišgirsite per radiją ir neperskaitysite laikraščiuose. Nieko nerasite internete, kas galėtų paaiškinti, kas iš tikrųjų vyksta ten, kur mes dabar esame. Pasakysiu sąžiningai, geriau nežinoti, kadangi tiesa yra siaubinga“, – rašė K. Zdrokas rugpjūčio 26 dieną.
Jis jau anksčiau paskelbė laikraščio straipsnį apie Rusijos gyvosios jėgos nuostolius pasienyje su Ukraina ir pažymėjo, kad tai buvo žvalgybos kariai iš 9-os motošaulių brigados Nižnij Novgorode.
Ukrainos Donbaso savanorių bataliono vadas Semionas Semenčenka anksčiau teigė, kad 9-oji brigada buvo vienas iš dviejų Rusijos dalinių, kurie apsupo jo vyrus Ilovaiske.
Donecko separatistų lyderis pripažino, kad regione yra rusų karių, tačiau jie, esą, čia atvyko ne Rusijos kariuomenės nurodymu, o „atostogauti“.
Sutriuškinę ukrainiečius Ilovaiske ir susigrąžinę tokias strategines pozicijas kaip Luhansko oro uostas ar pakrantėje esantis Novoazovsko miestas, rusų kariai tiesiog dingsta iš akiračio. Praėjus kelioms dienoms po Ilovaisko kapituliacijos teritorija tarp Donecko ir Mariupolio uosto primena klaikią niekieno žemę, kurioje mėtosi sudegintos transporto priemonės ir Ukrainos kariuomenės kontrolės postų liekanos.
Antradienio popietę Telmanovėje septyni prorusiški separatistai, vilkintys sportinius marškinėlius ir kamufliažo kelnes, ekskavatoriumi stumdė betoninius blokus, mėgindami padaryti kontrolės postą.
Daugiau jokių požymių, kad čia būtų separatistų, juo labiau rusų karių, nebuvo, nors kiek toliau pastebėti du šarvuočiai, važiuojantys gruntkeliais, veikiausiai kontroliuojamais sepataristų.
Neaišku, ar prorusiški separatistai išgirs V. Putino kreipimąsi „sustabdyti savo puolimą“. Mariupolyje, numanomame kitame maištininkų taikinyje, Kijevo paskirtas regiono gubernatorius Serhijus Taruta žadėjo, kad jeigu separatistai bandys miestą perimti, jis bus apgintas, tačiau Rusijos reguliariosios kariuomenės įsiveržimas visiškai pakeitė situaciją Rytų Ukrainoje.
„Be pajėgų ir šarvuočių, atsiųstų per sieną, būtume perėmę Donecką iki rugpjūčio pabaigos“, – sakė S. Taruta.