Vieną vakarą į kavinę „Plakučiaja iva“ skambant Celine Dion dainoms įžengė šeši rusų kariai, ketinę pavakarieniauti ir išgerti degtinės.
Kaip rašo „Financial Times“, naujausią Rusijos kariuomenės uniformą dėvintys kariai atsisėdo prie dviejų staliukų.
Suskambus 1994 m. melodingajai baladei „Love Is All Around“, vienas iš atėjusių karių paklausė kito, ar šis yra matęs filmą „Tegyvuoja meilė“ („Love Actually“). Tą, kuriame vaidina Keira Knightley.
Netrukus prie staliuko buvo pakviesti du Vakarų žurnalistai. Vienas karys pasakė, kad Luhanske jie jau mėnesį, o tai reiškia, kad kariai ten atvyko jau po rugsėjo 5 d. susitarimo dėl karinių veiksmų tarp separatistų ir Kijevo nutraukimo.
Jų tikslas, anot iš Rusijos Voronežo srities kilusio kario vardu Maksimas, – apmokyti vietos gyventojus. Atsakydamas į klausimą, ar jie į Ukrainą atvyko savo noru, Maksimas atsakė sarkastiškai: „Žinoma, esame savanoriai. Niekas mūsų čia nesiuntė“. Na, o vėliau tęsė rimčiau: „Mūsų buvo paklausta, kas nori vykti savanoriauti ir mes visi pakėlėme rankas“. Tai pasakęs Maksimas sarkastiškai parodė, kaip žmogus yra verčiamas pakelti ranką.
Rusijos karių dalyvavimas koviniuose veiksmuose – tai vienas iš labiausiai aptarinėjamų šią dieną jau daugiau nei 3700 gyvybių nusinešusio konflikto elementų.
Vakarų valstybės mano, kad Rusijos kariuomenė ir sunkioji ginkluotė atliko svarbų vaidmenį nutraukiant Ukrainos kariuomenės vykdomą dviejų rytinių sričių, kurias užtvindė prorusiški separatistai, suvaldymo operaciją. Šiuo metu susitarus dėl trapių paliaubų Donecko ir Luhansko sritis kontroliuoja separatistai.
Maskva primygtinai tvirtina, kad visi separatistų pusėje kariaujantys Rusijos piliečiai – tai savanoriai, o paslaptingu būdu Ukrainos teritorijoje atsidūrę kariai laikinai nutraukė savo karinę karjerą ir ten atvyko atostogų metu.
Rusijos Karinių klausimų komisija prie Prezidentinės žmogaus teisių tarybos savo ruožtu pranešė, kad per karinius veiksmus Rytų Ukrainoje žuvo 100 18-osios motorizuotos šaulių brigados karių.
Rugpjūčio mėn. Kijevas internete patalpino 10 Ukrainos Rytuose į nelaisvę paimtų karių vaizdo interviu. Jie prisipažino esantys Rusijos desantininkai. Dėmesį patraukė ir Pskovo oro desantininkų divizija. Rugpjūčio 20 d., likus vos vienai dienai iki Ukrainos kariams pranešant apie dviejų Pskovo divizijos šarvuočių paėmimą, žuvo mažiausiai du desantininkai.
Separatistai, atvykę iš neramumų kamuojamų Rusijai priklausančių Čečėnijos ir Šiaurės Osetijos regionų taip pat atlieka svarbų vaidmenį Donbase vykstančiose kovose. Šie asmenys ten jau nuo gegužės mėn. – tada jie pradėjo kalbėtis su reporteriais.
Nors dauguma Donecko ir Luhansko sričių blokavimo postuose budinčių, taip pat ir koviniuose veiksmuose dalyvaujančių separatistų – vietos gyventojai, egzistuoja įtikinamų įrodymų, liudijančių, kad tarp jų taip pat yra ir samdinių. Panašu, kad dalis jų gyvena Donecko viešbutyje „Ramada“, kur kambarys parai kainuoja 100 JAV dolerių (apie 271 litus). Šis viešbutis – vienas iš nedaugelio savo veiklos per karinius veiksmus nenutraukusių viešbučių Donecke.
Kavinės „Plakučiaja iva“ interjeras – tai duoklė 1968 m. nuotykių filmui „Briliantinė ranka“. Stiklinėse vitrinose – šio filmo rekvizitai ir filmo kadrai. Neilgai trukus prie pokalbio prisidėjo ir kiti karu su Maksimu sėdėję kariai: kitų vadu vadinamas ir Rusijos ginkluotųjų pajėgų uniformą su skiriamaisiais ženklais dėvintis Slava, bičiulių dėl kilmės „Tatarino“ pravarde vadinamas Salovatas, aukštaūgis tamsiaplaukis šiek tiek daugiau nei 20 metų turintis Kirilas su randu ant skruosto ir ketvirtas išeivį iš Rusijai priklausančios Kaukazo dalies primenantis asmuo.
Paskutinis ir pats blaiviausias karys iš šios kompanijos Stanislavas vos sužinojęs, kad atsidūrė reporterių kompanijoje, nedelsdamas pasuko išėjimo link.
Šie asmenys nepanašūs į vietinius separatistus. Prieš Ukrainos kariuomenę kovojantys separatistai dėvi įvairią kamufliažinę aprangą, dažnai įsigytą medžiotojams ir žvejams skirtose parduotuvėse ir turguje. Be to, jie visada su savimi nešiojasi šaunamuosius ginklus, net ir būdami administraciniuose pastatuose.
Šeši „Plakučiaja iva“ sutikti kariai atrodė visai kitaip: jie dėvėjo vienodą kamufliažinę žalios spalvos uniformą, kuri oficialiai pristatyta dar visai neseniai – 2012 metais. Nė vienas iš jų nebuvo ginkluotas.
Pačių karių teigimu, jie lankosi šioje kavinėje nuo tada, kai prieš mėnesį atvyko į Luhansko sritį. Šiame mieste, kuriam per vasarą vykusias kovas teko didžiausias smūgis, vis dar nėra elektros. Kadangi šviesos nėra nuo vasaros, vyrams teko gerti alų tamsoje.
Jų teigimu, mokymus jie rengia kiekvieną dieną, įskaitant ir išeigines. Tiesa, jie nebuvo linkę patikslinti šių mokymų pobūdžio.
Nors miesto centre kovos nebevyksta, nuo aštuntos valandos vakaro Luhanske – komendanto valanda. Artėjant šiam laikui, kariai atsiskaitė ir svirduliuodami nuėjo durų link. Vadas Slava rankoje nešėsi firminį kavinės „Plakučiaja iva“ degtinės butelį.
„Jūsų akivaizdoje mirs milijonai!” – reporteriui šūktelėjo Salovatas. Vakarėlis buvo baigtas.
Ukrainoje kovoti norintys savanoriai registruojasi internetu
Nors atsiranda vis daugiau įrodymų, patvirtinančių Rusijos karių ir samdinių dalyvavimą Ukrainoje vykstančiose kovose, daugelis ten esančių, Maskvos tikinimu, – savanoriai.
Donecko kavinėje sutikti iš Sibiro atvykę broliai Olegas ir Sergejus aiškino nusprendę atvykti į Luhansko sritį po to, kai tapo siaubingo susidūrimo tarp Rusijos šalininkų ir ultranacionalistinių pažiūrų futbolo gerbėjų Odesoje liudininkais. Dėl šio susidūrimo žuvo dešimtys prorusiškų demonstrantų – per gaisrą jie sudegė.
Olegui 41-eri, jis dirbo ekonomistu garsioje tarptautinėje įmonėje viename iš didžiausių Sibiro miestų. Vyras papasakojo išreiškęs norą prisijungti prie separatistų birželio mėn. Savo norą jis išreiškė per internetinę organizaciją, padedančią savanoriams iš Rusijos nuvykti į Ukrainą. Jis paprašė, kad būtų išsiųstas kovoti į Aleksejaus Mozgovojaus vadovaujamą Luhansko batalioną „Prizrak“.
Likus keletui dienų iki Olego išvykimo rugpjūčio mėn. pradžioje, jo 28-erių brolis Sergejus, tuo metu dirbęs statybininku, taip pat išreiškė norą vykti kartu.
„Žmonės kalba, kad esame svetimoje šalyje, tačiau taip nėra. Tai mūsų žemė“, - kalbėjo Olegas. „Šis karas ne vien materialus, tačiau taip pat ir dvasinis. Tai kova prieš Vakarų pasaulio vertybes.“
Olegas suskubo vardinti JAV ir Europos nuodėmes. Labiausiai jį piktina Vakarų pripažįstamos tos pačios lyties atstovų santuokos ir homoseksualių asmenų teisių gynimas. „Mes tikime meile tarp vyro ir moters“, - patikino Olegas.
„Amerika – didinga valstybė. Turite nuostabius „Harley“. Galite nešiotis ginklus, tačiau ši šalis atrodo didinga tik tiems, kas joje nori gyventi. Amerika neturi kurti demokratijos kitose šalyse.“
Broliai sutinka, kad pastarųjų dviejų mėnesių įvykiai buvo nelengvi. „Tai – ne antiteroristinė operacija, tai – genocidas“, - įsitikinęs Sergejus, turėdamas galvoje Kijevo kariuomenės veiksmus Rytų Ukrainoje.
Jo teigimu, bataliono kariai ne kartą yra radę separatistų lavonus „perpjautomis gerklėmis ir nupjautomis galvomis“. Ukrainos batalionus jie kaltina tuo, kad šie išniekina savo aukų kūnus. Kijevas savo ruožtu teigia, kad tai daro separatistai.
Kalbinti vyrai papasakojo, kad po rugsėjo 5 d. paskelbto ugnies nutraukimo režimo aktyvūs koviniai veiksmai tęsiami ir toliau, o paliaubos egzistuoja tik popieriuje. Vyrai patikino neketinantys grįžti namo. „Žinome, kad karas negali tęstis vos mėnesį ar du“, - patikino Sergejus.