Didžiausia kliūtimi tapo saugumo garantijų iš visų konflikto šalių stygius, nurodė Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas (TRKK), atsakingas už pagalbos skirstymą.
Ukrainos pareigūnai susirūpinę, kad šią misiją, kurioje dalyvauja apie 200 sunkvežimių, Rusija gali panaudoti kaip priedangą, siųsdama ginkluotę sukilėliams, kuriuos, kaip teigia Kijevas ir Vakarų šalys, remia Maskva. Tačiau Rusija ir Ukraina pasiekė susitarimą, kad tie sunkvežimiai galės įvažiuoti, lydimi Raudonojo Kryžiaus atstovų, jeigu Ukrainos pasieniečiai ir muitininkai patvirtins, kad krovinys saugus.
TRKK delegacijos Rusijoje vadovas Pascalis Cuttat sakė, kad susitarimas dėl krovinio patikros procedūros buvo pasiektas šeštadienį per kelias valandas trukusias derybas tarp Rusijos ir Ukrainos muitinės bei pasienio apsaugos pareigūnų.
„Pagrindinis iššūkis – jog mums būtinai reikalingos visų susijusių šalių saugumo garantijos prieš pradedant veiksmus“, – P. Cuttat sakė žurnalistams, pridūręs, kad kol kas neaišku, kiek gali užtrukti šis procesas. Jis taip pat sakė, kad laukiama atsakymo iš Ukrainos vyriausybės į oficialų prašymą pradėti krovinio patikrą.
Ukrainos ir Rusijos pareigūnai susitiko Rusijos pasienio miestelyje Donecke, esančiame už maždaug 200 kilometrų į rytus nuo Ukrainos miesto tokiu pačiu pavadinimu. P. Cuttat sakė, kad krovinys būtų tikrinamas toje pasienio perėjoje. Sunkvežimių kolona nuo ketvirtadienio stovi Kamensko miestelyje, esančiame už 28 kilometrų nuo sienos.
Baltieji rūmai nurodė, kad JAV viceprezidentas Joe Bidenas šeštadienį kalbėjosi su Ukrainos prezidentu Petro Porošenka, kuris nurodė, kad separatistai nesutiko užtikrinti, kad Rusijos pagalba gali būti saugiai pristatyta.
Jiedu pritarė minčiai, kad Rusijos pastangos aprūpinti separatistus moderniais ginklais neatitinka Maskvos deklaruojamo troškimo pagerinti humanitarinę padėtį rytų Ukrainoje, sakoma pranešime.
Tuo tarpu rytų Ukrainoje toliau vyko susirėmimai, per kuriuos vyriausybės pajėgos stūmė separatistus iš jų kontroliuojamų teritorijų. Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos atstovas Andrijus Lysenka sakė žurnalistams Kijeve, kad per pastarąją parą žuvo trys kariai.
A. Lysenka patvirtino anksčiau tą dieną prezidento P. Porošenkos pateiktą informaciją, kad Ukrainos pajėgos sunaikino didžiąją dalį rusiškos karinės technikos kolonos, kuri įvažiavo į rytinį regioną ketvirtadienio vakarą.
Rusija griežtai neigė, kad įvyko toks incidentas, o Baltieji rūmai sakė, jog aiškinasi nepatvirtintus pranešimus, jog buvo sunaikintos Rusijos karinės mašinos. Tačiau tie pranešimai sukėlė nerimą pasaulio rinkose ir aptemdė optimizmą dėl pagalbos kolonos.
Nuo balandį vykusių pirmųjų susirėmimų rytų Ukrainoje kautynių mastas smarkiai padidėjo, o daugybės civilių gyvenimo sąlygos tame regione toliau blogėja.
Luhansko miestas yra apsuptas Ukrainos pajėgų ir, kaip pranešama, kenčia dėl elektros, maisto ir vaistų stygiaus.
Doneckas, didžiausias sukilėlių kontroliuojamas miestas, taip pat kenčia dėl kautynių, įskaitant dažnus bombardavimus. Šeštadienio popietę per artilerijos apšaudymą ten žuvo keturi žmonės, sakoma merijos pranešime.
Pasak A. Lysenkos, Ukrainos pajėgos nenaudoja artilerijos arba aviacijos prieš Luhanską arba Donecką. Vyriausybė dėl tų bombardavimų kaltina sukilėlius, bet separatistai tvirtina, kad civilius taikinius apšaudo Kijevo pajėgos.
Kol Rusijos pagalbos kolona laukia įstrigusi netoli sienos, Ukraina organizavo mažesnę, bet reikšmingą pagalbos misiją rytiniuose regionuose, iš kurių neseniai buvo išstumti sukilėliai.
Sunkvežimiai, pasiųsti iš šiaurės rytinio Charkovo miesto, penktadienį buvo iškrauti sandėliuose Starobilsko mieste, kur Raudonasis Kryžius išrūšiuos tas siuntas ir nugabens jas toliau. Starobilskas yra už 100 kilometrų į šiaurę nuo Luhansko.
Kita Ukrainos pagalbos siuntos dalis buvo nugabent į Lysyčansko miestą, atkovotą iš separatistų praeito mėnesio pabaigoje – tačiau ten šią savaitę dar vyko pavieniai susirėmimai.
Prašo NATO pagalbos
Ukrainos vyriausybė kovoje su prorusiškais separatistais šalies Rytuose tikisi Vakarų pagalbos.
Skubiai būtina ir karinė, ir politinė parama situacijai suvaldyti, sekmadienį interviu Vokietijos radijui pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministras Pavlas Klimkinas. Pasak jo, „jei tokia pagalba būtų gauta, daliniams būtų lengviau veikti vietoje“, praneša agentūra „Reuters“.
Ministro įsitikinimu, Rusijos invazija yra reali. Beveik kasdien Ukrainos daliniai apšaudomi iš Rusijos teritorijos. Be to, į šalį iš Rusijos gabenami samdiniai ir ginklai.
P. Klimkinas interviu ragino NATO keisti savo strategiją Ukrainos atžvilgiu. Jo šaliai be pagalbos daliniams esą reikalinga ir didesnė politinė parama. Tačiau klausimas dėl NATO narystės, pasak ministro, šiuo metu nediskutuojamas. Dabar esą šalyje dėl to nėra sutarimo.
Ukrainos užsienio reikalų ministras sekmadienio vakarą Berlyne susitiks su kolega iš Rusijos Sergejumi Lavrovu. Pokalbiuose dalyvaus ir Vokietijos bei Prancūzijos diplomatijos vadovai Frankas-Walteris Steinmeieris ir Laurentas Fabiusas.
Susitikime bus kalbama ir apie Maskvos įtaką separatistams. Kovotojai šeštadienį pirmą kartą viešai prabilo apie paramą iš Maskvos. Į Ukrainą vyksta karinis pastiprinimas iš Rusijos, vaizdo įraše, kurį paskelbė separatistams artimas interneto portalas, teigė kovotojų lyderis Donecke Aleksandras Zacharčenka. Tai esą yra 30 tankų, 120 šarvuočių ir 1 200 Rusijoje apmokytų kovotojų.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel pareikalavo Rusijos pasiaiškinimo dėl separatistų vado teiginių.
Raudonasis Kryžius tikisi pradėti tikrinti Rusijos pagalbos koloną
Raudonasis Kryžius sekmadienį nurodė, kad jo pareigūnai atvyko į vietovę Rusijoje netoli Ukrainos sienos, kurioje stovi didžiulė humanitarinės pagalbos kolona, tačiau dar laukia, kada galės pradėti oficialią patikrą.
„Mūsų atstovai yra prie kolonos. Jie dar netikrina (siuntos) turinio – tik apžiūri koloną“, – naujienų agentūrai AFP sakė Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto (TRKK) atstovė Maskvoje Viktorija Zotikova.
„Vakar buvo susitarta, kaip bus tikrinama kolona, tačiau oficialios inspekcijos dar neprasidėjo“, – nurodė V.Zotikova, pridūrusi, jog abejoja, ar patikra bus pradėta sekmadienį.
Vienas Rusijos nepaprastųjų situacijų ministerijos pareigūnas patvirtino, kad Raudonojo Kryžiaus atstovai „tik apžiūri“ koloną, nors anksčiau buvo skelbta, kad jau pradėtas krovinių tikrinimas.
Ukrainos pasieniečiai dar negavo dokumentų dėl humanitarinio krovinio
Ukrainos pasieniečiai iki šiol nesulaukė dokumentų, kurių reikia norint įforminti Rusijos humanitarinį krovinį, praneša unian.net.
Tai šiandien Kijeve surengtoje spaudos konferencijoje pranešė Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos Informacinio centro vadovas Andrejus Lysenka.
„Kalbant apie vilkstinę, ji iki šiol likusi Rusijos Federacijoje. Iki šios dienos ryto Ukrainos pasieniečiai negavo krovinio įforminimui reikalingų dokumentų“, - pareiškė A. Lysenka.
Rusijos žiniasklaidos duomenimis, pirmieji šešiolika sunkvežimių iš Donbaso gyventojams skirtos Rusijos humanitarinės pagalbos vilkstinės atvyko į muitinės kontrolės punktą, esantį Donecko mieste, Rusijos teritorijoje.
Sunkvežimiai suka į autotransporto įmonės teritoriją, esančią pasienyje su Ukraina. Manoma, kad sunkvežimiai šiandien, rugpjūčio 17 dieną, sienos kirsti neketina.
Pradės tikrinti pirmąją grupę sunkvežimių
Rusijos ir Ukrainos pasieniečiai bei muitinės pareigūnai susitarė pradėti tikrinti pirmąją grupę sunkvežimių, gabenančių rytų Ukrainai skirtos humanitarinės pagalbos siuntą, sekmadienį pranešė Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus Komitetas (TRKK).
Ta pagalbos kolona įvažiuos į Rusiją iš Ukrainos, prižiūrint TRKK.
Raudonasis Kryžius taip pat nurodė tebelaukiantis rytų Ukrainoje vykstančio konflikto šalių saugumo garantijų, prieš leisdamas pajudėti tai kolonai.
