„Jie galėjo pagrobti raketų kompleksą iš Ukrainos kariuomenės saugyklų arba galėjo jį atsivežti per sieną iš Rusijos. Darau prielaidą, jog tarp separatistų yra specialistų, mokančių valdyti tokius kompleksus, - per interviu Vokietijos laikraščiui „Die Welt“ sakė I. Ponomariovas. – Lėktuvas veikiausiai buvo numuštas per klaidą. Juk nė vienas sveiko proto žmogus nebūtų šovęs į civilinį lainerį“.

Po Malaizijos „Boeing 777“ katastrofos, Vladimiras Putinas sulaukia milžiniško spaudimo iš viso pasaulio. Tačiau I. Ponomariovas mano, kad „V. Putinas toliau kaitins padėtį: jis niekada nesuka atgal. Po lainerio numušimo paaštrėjusi padėtis tik didina tikimybę, kad Rusija pasiųs į Ukrainą vadinamus taikdarius“.

Ilja Ponomariovas
„Savo konfrontaciniu kursu V. Putinas nori atitraukti gyventojų dėmesį nuo pralaimėjimo Kijeve, kur jam nepavyko išsaugoti prezidento posto Viktorui Janukovyčiui, - tęsė rusų politikas. - Parama V. Putinui Rusijoje priklauso pirmiausia nuo nenugalimojo asmens įvaizdžio. Valdžia susvyruos V. Putinui po kojomis, kai tik rusai pajus, kad jų prezidentą galima priversti kažką padaryti. Tokiu būdu Krymo prijungimas prie Rusijos yra ne kas kita, kaip vidinis jėgos demonstravimas“.

V. Ponomariovo teigimu, įvykiai Ukrainos rytuose yra pratęsimas to, kas įvyko Kryme.

„Greičiausiai V. Putinas tikėjosi, kad oligarchai viską padarys už jį, o jis pats nesusiteps rankų. Tačiau Ukrainos rytuose viskas pasisuko kitaip, iš dalies dėl to, kad šis regionas nėra toks prorusiškas, kaip Krymas“, - sakė jis.

Galiausiai susidariusiame vakuume Rusijos nacionalistai tapo pakankami įtakingais asmenimis, tiesa, V. Putino nuomone, su vienu trūkumu – jie nepalaiko nei jo, nei Kremliaus, todėl nepasiduoda kontrolei.

„V. Putinas tik dabar pradeda suprasti, kad Ukrainos rytuose įdavė ginklus ne tiems žmonėms“, - sakė V. Ponomariovas.

„Aš, pavyzdžiui, iš savo šaltinių jau girdėjau, kad Kremlius davė nurodymą daugiau nesiųsti ginklų liaudies pasipriešinimo būriams, - pasakojo deputatas. – Tačiau Rusijoje pilna kariškių, kurie jaučia pareigą padėti maištininkams. Būtent jie gali toliau tiekti jiems ginklus“.

Europos Sąjungos sankcijos yra neproduktyvios, bent jau šiuo metu, mano I. Ponomariovas, patariantis europiečiams geriau sugalvoti strategiją, kuri nutrauktų priklausomybę nuo Rusijos energijos išteklių.

„Problema su rusais ta, kad jie mano turį misiją, - pažymi I. Ponomariovas. – Kaip absurdiškai tai beskambėtų Vakarų ausiai, jie įsisavino šią propagandą ir dabar trokšta išlaisvinti savo brolius Kijeve ir likusį pasaulį nuo fašizmo“.

„Ši idėja pirmiausia kursto nuosavos jėgos jausmą neturtinguose ir žemo išsilavinimo Rusijos visuomenės sluoksniuose. Tuo tarpu tų rusų, kurie yra pakankamai išsilavinę ar atsidavę liberalioms idėjoms, kad jiems būtų galima praplauti smegenis, Kremlius net nesiunčia į Gulagą – jie patys bėga iš nevilties į užsienį“, - sakė I. Ponomariovas.