aA
Po dar vienos Rusijos prezidento Vladimiro Putino akistatos su Vakarais Rusijos piliečiai sulaukė nemalonių žinių. JAV ambasada nustojo išdavinėti jiems neimigracines vizas. „Raudonosios linijos“, kurias Rusijos prezidentas nubrėžė per metinį savo pranešimą balandžio 21 d. veikiausiai nepadarė adresatams užsienyje tokio įspūdžio, kokio buvo tikėtasi, „Deutsche Welle“ rašo garsus rusų apžvalgininkas Konstantinas Eggertas.

V. Putino nurodymas – nemalonus siurprizas S. Lavrovui

Sprendimus išsiųsti Rusijos diplomatinių misijų atstovus priėmė Lenkija, Slovakija, trys Baltijos šalys, Rumunija ir net paprastai į konfliktus nesivelianti Bulgarija. Negana to, vos ne kitą dieną po minėto kreipimosi jau antrą Rusijos piliečių grupę namo iškomandiravo Čekija.

Maskva faktiškai buvo priversta sutikti su Prahos pateiktomis sąlygomis ir patvirtinti fiksuotą abiejų šalių misijų atstovų skaičių. Tai reiškia, kad svarbiausias įvairiausių Rusijos tarnybų „daugeriopos“ veiklos Vidurio Europoje centras, gyvavęs dar sovietiniais laikais, iš esmės likviduotas.

Iš visko sprendžiant, Kremlius pabijojo, kad čekų pavyzdžiu gali pasekti kitos valstybės, todėl Baltijos šalims atsakė ne sau būdingu puolamuoju stiliumi, o ypač pamatuotai.

V. Putino pavedimas Rusijos vyriausybei sudaryti tam tikrą „priešiškų valstybių“ sąrašą, į kurį įtrauktoms šalims turėtų būti draudžiama savų diplomatinių misijų tikslais samdyti Rusijoje gyvenančius fizinius asmenis, suglumino net jo paties artimiausią aplinką.

Matyt, ne šiaip sau Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, duodamas interviu žinomam propagandistui Dmitrijui Kiseliovui, stengėsi kuo greičiau užbaigti klausimo apie sąrašą temą.

Užsienio reikalų ministerijos vadovas negali nesuprasti, kad savo nurodymais V. Putinas sukėlė problemų ne tik amerikiečiams, lietuviams arba lenkams (manoma, kad būtent jie į sąrašą tikrai pateks), bet ir rusams.

Be to, pastariesiems gresia net didesni sunkumai negu vadinamiesiems „priešams“.

Pasak K. Eggerto, V. Putino realizuojama idėja kelia daugybę klausimų. Pavyzdžiui, ar tas sąrašas bus reguliariai papildomas? Jei taip, pagal kokius kriterijus? Ar į jį įtrauktos šalys galės tikėtis, kad jas kada nors išbrauks? Jei taip, koks būdas numatytas įtikti Kremliui? Dar įdomu, ar save gerbiančios šalys norės tuo būdu pasinaudoti? Juk tik Rusijos „elitas“ mano turįs išskirtinę teisę į orumą.

Sergejus Lavrovas, Vladimiras Putinas
Sergejus Lavrovas, Vladimiras Putinas
© AP / Scanpix

Galima Vakarų reakcija į V. Putino „priešų sąrašą“

Tačiau, pasak Rusijos apžvalgininko, dar svarbesnis klausimas – kiek rimti bus praktiniai V. Putino nurodymų padariniai. Čekija jau parodė, kad net nedidelė valstybė gali parengti Kremliui nepalankų atsaką ir sulaukti sąjungininkų palaikymo. Iš „Rosatom“ jau atimta teisė dalyvauti atominės elektrinės statybos Čekijoje konkurse. Oficialus „priešų“ sąrašo paskelbimas gali nulemti ir daugiau atsakomųjų reakcijų.

Pavyzdžiui, Rusijos ambasadose ir konsulatuose, veikiančiuose daugelyje į priešininkių sąrašą veikiausiai pateksiančių šalių, dirba gerokai daugiau darbuotojų nei toms šalims atstovaujančių diplomatų Rusijoje.

Jeigu bus priimtas sprendimas šiuos du skaičius išlyginti, nukentės Rusijos interesai. Visų pirma – specialiųjų tarnybų interesai, nes būtent po jų priedanga užsienyje veikiančių asmenų – išties nemažai.

Taip, Rusijos ambasados Vakaruose, kitaip nei Vakarų valstybių ambasados Rusijoje, beveik nesamdo personalo iš vietinio kontingento. Techninės ir administracinės pareigos jose neretai patikimos diplomatų sutuoktiniams. Kuo mažiau žmonių su žaliaisiais diplomatiniais pasais, tuo mažiau ir techninio personalo.

Jei vietos kontingento samdos draudimą Maskva įsigeis papildyti dar kokiomis nors priemonėmis, spręsdamos, kaip į tai reaguoti, „priešiškos valstybės“ galės rinktis iš kelių įmanomų variantų.

Pirmiausia, galima įvesti Rusijos diplomatų judėjimo šalyje apribojimus, panašius į tuos, kurie galiojo Šaltojo karo metais. Antra, taikyti vadinamąjį veidrodinį principą susitikimams: jei, pavyzdžiui, X šalies ambasadorius Rusijoje turės galimybę susitikti tik su jo regioną kuruojančiu ministro pavaduotoju, bet niekada – su pačiu ministru, lygiai toks pat principas galios ir Rusijos ambasadoriaus atžvilgiu.

Negalima atmesti ir dar vienos dviejų sistemų priešpriešos epochą primenančios priemonės – griežto kontržvalgybinio režimo įvedimo, t. y. maksimalaus visų Rusijos ambasadų kontaktų kontroliavimo.

Demonstratyviai nuožmių sprendimų vaidmuo rusiškojoje diplomatijoje

Skandalas, prasidėjęs po Čekijos kontržvalgybos pranešimo apie rusišką pėdsaką 2014-aisiais įvykusio sprogimo ginklų sandėlyje byloje, prie pabaigos dar neartėja. Dar vienos sprogimų serijos aplinkybės šiuo metu tiriamos ir Bulgarijoje.

Šiose dviejose šalyse, kurių supratingumas Rusijos atžvilgiu buvo didžiausias, kokį galėjo pademonstruoti ES ir NATO narės, Maskvos pozicijoms buvo suduotas stiprus smūgis. Vargiai tikėtina, kad ateity tos šalys vėl galėtų tapti tokios, kokios buvo. Rusijos vaidmuo Vidurio ir Rytų Europoje šiandien sumenkęs iki minimumo.

Dar viena nesėkmė – tai tik Kremliaus ir Užsienio reikalų ministerijos vykdomos politikos rezultatas. Galingai imperijai neva pritinkančio ryžto demonstravimas ir negebėjimas numatyti ilgalaikių padarinių tik tokias pasekmes ir sukelia. Dabar jau jokie „priešų sąrašai“ nepadės, kadangi „priešai“ nebebijo Maskvos pykčio, „Deutsche Welle“ reziumuoja K. Eggertas.

Delfi primena, kad balandžio 28 d. S. Lavrovas pareiškė, kad Rusijai nedraugiškų šalių oficialus sąrašas bus paskelbtas „artimiausiu laiku“.

„Nenorėčiau užbėgti už akių. Reikalas nėra ilgas. Artimiausiu metu jis [sąrašas] pasirodys“, – per spaudos konferenciją Maskvoje kalbėjo rusų diplomatijos vadovas.

Balandžio 23 d. V. Putinas pasirašė įsaką „Dėl poveikio (atoveikio) užsienio valstybių nedraugiškiems veiksmams priemonių taikymo“. Šiuo dokumentu, be kita ko, ribojamos tokių šalių diplomatinių atstovybių galimybės ieškotis darbuotojų Rusijoje.

Apie Maskvos planus artimiausiu metu paskelbti tokį sąrašą antradienį pranešė dienraštis „Izvestija“.

„Atsidurti „nedraugiškame“ sąraše rizikuoja maždaug dešimtis valstybių. Pasak vieno iš informuotų pašnekovų, į sąrašą gali būti įtrauktos JAV, Lenkija, Čekija, Lietuva, Latvija, Estija. Kitas laikraščio šaltinis iš valstybinių struktūrų pridūrė, kad visiškai įmanoma, jog į sąrašą bus įtraukta ir Didžioji Britanija, Kanada, Ukraina ir Australija“, – nurodė „Izvestija“.

Užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova anksčiau sakė, kad į sąrašą pateks Jungtinės Valstijos.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(281 žmogus įvertino)
4.3594

Top naujienos

Rusų programišiai „laužia“ Lietuvos informacines sistemas: įspėja, kad tai gali būti dar tik pradžia (5)

Dėl sustabdyto tranzito į Kaliningradą, rusų programišiai nuo penktadienio pradėjo...

„Belligcat“ vadovas: tas šalis, kurios padeda Putino režimui, reikia šalinti iš ES (11)

Nepaisant griežtų sankcijų, karą prieš Ukrainą pradėjusi Rusija iš naftos ir dujų pardavimo...

Pasauliui ir Lietuvai žada recesiją: laimės tik vienas sektorius (2)

Tarptautinė rizikos valdymo bendrovė „Coface Baltics“ naujausiame rizikos valdymo tyrime...

Delfi PliusNatalia Drozdiak, Kati Pohjanpalo, Firat Kozok

Istorinis žingsnis radikaliai pakeis Europos gynybą: tai labai stipri žinutė Putinui

NATO žengė dar vieną žingsnį stiprindama su Rusija besiribojantį rytinį frontą – tam...

Grybauskaitė: jokių pokyčių dėl Kaliningrado tranzito be Lietuvos sutikimo negali būti (2)

Jokių pokyčių ar atnaujinimų Europos Komisijos ( EK ) gairėse dėl Kaliningrado tranzito be...

Karas Ukrainoje. Ukraina ruošiasi galimam puolimui iš Baltarusijos: grėsmė gana didelė okupantai planuoja referendumą dėl Chersono prijungimo prie Rusijos (12)

Rusijos atakos, pareikalaujančios ir žmonių gyvybių, Ukrainoje nesiliauja – vėl apšaudyti...

„Vilniaus vandenys“: galimi geriamojo vandens sutrikimai vėliau jie buvo pašalinti

„Vilniaus vandenys “ išplatino žinutę dėl galimo geriamojo vandens sutrikimo.

Šilalės rajono gyventoja įminė arbūzų auginimo paslaptį: derlius nustebino visą Lietuvą

Arbūzai – nors ir egzotika, tačiau tikrai ne naujovė lietuvių soduose. Vis daugiau gyventojų...

Analitikai: ES draudimas dėl laivų Rusijai gali būti skausmingesnis už naftos embargą

Europos Sąjungos draudimas apdrausti rusišką naftą gabenančius tanklaivius potencialiai gali...

Delfi PliusRusnė Valatkaitė

Kankina spuogai ar kitos odos problemos? Šių maisto produktų turėtumėte vengti

Odos problemos kankina ne tik brendimo laikotarpiu. Dėl streso, miego trūkumo, netinkamos higienos...