Rusijos televizijos tiesioginiuose reportažuose matomos miške išsibarsčiusios lėktuvo nuolaužos, o dalis jų tebeliepsnojo.

Patikslintais Nepaprastųjų situacijų ministerijos (NSM) duomenimis, Lenkijos lėktuvu Tu-154, sudužusiu prie Smolensko, skrido 96 žmonės.

Skrido 96 žmonės

"Patikslintais duomenimis, prie Smolensko sudužusiame lėktuve Tu-154 buvo 96 žmonės, iš jų 88 - Lenkijos delegacijos nariai", - pranešė agentūrai "Interfax" NSV spaudos tarnyba.

Anksčiau Rusijos generalinės prokuratūros tyrimų komiteto vadovas Sergejus Markinas buvo nurodęs, kad lėktuve Tu-154 iš viso buvo 132 žmonės. Lenkijos URM atstovas spaudai Piotras Paszkowskis savo ruožtu sakė, kad keleivių sąraše buvo 89 žmonės, tačiau vienas asmuo neskrido.

"Dar neįstengiame suvokti viso šios tragedijos masto, ir ką tai mums reiškia ateityje. Lenkijoje dar nėra nutikę nieko panašaus, - sakė P.Paszkowskis. - Galime tik beveik neabejotinai spėti, kad visi tame lėktuve buvę asmenys žuvo".

"Jis kliudė medžių viršūnes, nukrito ir perskilo į kelias dalis, - gubernatorius sakė telefonu iš Smolensko televizijai "Rossija-24". - Likusių gyvų nėra".

Žuvo Lenkijos elitas

Kaip Lietuvos radijui sakė korespondentė Lenkijoje Nijolė Druto, pirminiais duomenimis, leidžiantis lėktuvui tvyrojo migla. Kaip teigiama, lėktuvas nukrito antrojo mėginimo nusileisti metu. Kitų šaltinių teigimu lėktuvas nukrito ketvirtojo bandymo nusileisti metu. Nukritęs orlaivis užsidegė.

„Galima sakyti, žuvo Lenkijos elitas“, – Lietuvos radijui sakė korespondentė Lenkijoje Nijolė Druto.

Kaip pranešė korespondentė, šalyje skelbiamas savaitės trukmės gedulas.

Lenkijos pareigūnai Varšuvoje patvirtino, kad L.Kaczynskis buvo tame lėktuve, o Rusijos televizijos transliavo anksčiau šeštadienį nufilmuotą reportažą, kuriam prezidentas ir jo žmona, ekonomistė Maria, matomi lipantys į tą lainerį Varšuvoje.

Pasak P.Paszkowskio, tuo lėktuvu taip pat skrido Lenkijos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo vadas generolas Franciszekas Gagoras ir užsienio reikalų viceministras Andrzejus Kremeris.

Lenkijos žiniasklaidos duomenimis, orlaivyje dar buvo paskutinis Lenkijos prezidentas tremtyje Ryszardas Kaczorowskis, Lenkijos seimo pirmininko pavaduotojas Jerzy Szmajdzinskis, Senato pirmininko pavaduotojas Krzysztofas Putra, Lenkijos tautos atminties instituto pirmininkas Januszas Kurtyka, Nacionalinio saugumo biuro viršininkas Aleksandras Szczygla, Lenkijos kariuomenės lauko vyskupas divizijos generolas Tadeuszas Ploskis, Lenkijos kariuomenės ortodoksų ordinaras arkivyskupas brigados generolas Mironas Chodakowskis, taip pat Lenkijos nacionalinio banko vadovas Slawomiras Skrzypekas.

Be to, tuo laineriu skrido įstatymų leidėjos Izabela Jaruga Nowacka ir Jolanta Szymanek-Deresz , valstybės sekretorius Pawelas Wypychas, prezidento kanceliarijos vadovas Wladyslawas Stasiakas, valstybės sekretoriaus pavaduotojas Mariuszas Handzlikas, Kovos ir kančių paminklų apsaugos tarybos sekretorius Andrzejus Przewoznikas, partijos "Teisė ir teisingumas" (PiS) deputatai Przemyslawas Gosiewskis ir Zbigniewas Wassermannas.

Lenkai deda gėles prie prezidento rūmų Varšuvoje:

Prezidento brolis dvynys lėktuvu neskrido

Pasak PiS frakcijos Seime atstovo Mariuszo Blaszczako, tame lėktuve nebuvo partijos pirmininko Jaroslawo Kaczynskio, kuris yra Lenkijos prezidento brolis dvynys, tačiau tikriausiai skrido PiS frakcijos pirmininkė Grazyna Gesicka.

L.Kaczynskis buvo užsiminęs, kad ketina siekti būti perrinktas antrai kadencijai ateinantį rudenį turėjusiuose vykti prezidento rinkimuose, nors oficialiai nebuvo to paskelbęs. Tikėtasi, kad jo pagrindinis varžovas bus dabartinis Seimo pirmininkas Bronislawas Komorowskis, kuris yra premjero Donldo Tusko valdančiosios Piliečių platformos partijos (PO) iškeltas kandidatas.

Pagal Lenkijos konstituciją, žuvus prezidentui jo pareigas automatiškai perėmė B.Komorowskis.

Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas nedelsiant paskyrė premjerą Vladimirą Putiną šios katastrofos tyrimo komisijos vadovu, o į įvykio vietą pasiuntė nepaprastųjų situacijų ministrą Sergejų Šoigu.

Lėktuvas Tu-154 sudužo už kelių šimtų metrų nuo oro uosto "Severnyj" tūpimo tako, pranešė naujienų agentūra ITAR-TASS, remdamasi įvykio vietoje dirbančių gelbėtojų informacija.

Šio lainerio juodosios dėžės kol kas nerastos, tačiau ekspertai jau dirba įvykio vietoje, nurodė ITAR-TASS.

Prezidento lėktuvas Tu-154 buvo pagamintas mažiausiai prieš 20 metų. Lenkijos pareigūnai seniai diskutavo, kad šalies vadovus skraidinančių lėktuvų parką reikėtų atnaujinti, tačiau tai nebuvo atlikta pristigus lėšų.

Pasak skrydžių saugumo organizacijos "Aviation Safety Network", iš viso yra sudužę 66 lėktuvai Tu-154, iš jų šeši - per pastaruosius penkerius metus. Rusijos oro bendrovė "Aeroflot" neseniai atsisakė visų savo naudotų Tu-154.

L.Kaczynskis skrido į Smolenską, netoli kurio esančiame memoriale turėjo vykti Katynės žudynių 70-ųjų metinių minėjimo ceremonija.

Tame miške palaidoti daugelis iš maždaug 22 tūkst. Sovietų Sąjungos NKVD nužudytų lenkų karininkų, patekusių į nelaisvę Antrojo pasaulinio karo pradžioje, kai Sovietų Sąjunga pagal susitarimą su nacistine Vokietija užėmė kai kurias rytines Lenkijos teritorijas.

Ši lėktuvo katastrofa įvyko praėjus trims dienoms po to, kai V.Putinas ir Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas kartu dalyvavo Katynės žudynių minėjimo ceremonijoje, vykusioje tame pačiame memoriale.

Tas V.Putino ir D.Tusko susitikimas buvo įvertintas kaip svarbus įtemptų Rusijos ir Lenkijos santykių atšilimo ženklas.

Tačiau pastaroji katastrofa gali vėl aptemdyti Lenkijos ir Rusijos santykius, juolab kad ji kelia aliuzijų su Katynės žudynėmis, nubrėžusiomis takoskyrą tarp Varšuvos ir Maskvos.

Rusija iki šiol nėra oficialiai atsiprašiusi dėl maždaug 22 tūkst. lenkų karininkų nužudymo, tačiau V.Putino sprendimas dalyvauti anksčiau šią savaitę vykusiame tų žudynių minėjimo ceremonijoje buvo laikomas svarbiu geros valios ženklu, siekiant abiejų šalių susitaikymo.

Rusijos televizija "Rossija-24" rodė šimtus žmonių, susirinkusių miške prie Katynės memorialo. Daugelis jų laikė Lenkijos vėliavas, kai kurie verkė.

L.Kaczynskis tapo pirmuoju žuvusiu pareigas einančiu Lenkijos lyderiu po Lenkijos vyriausybei tremtyje vadovavusio generolo Wladyslawo Sikorskio tragiškos žūties per Antrąjį pasaulinį karą. Pažymėtina, kad 1943 metais W.Sikorskis žuvo, kai jį skraidinęs lėktuvas nukrito netoli Gibraltaro. Kai kurie ekspertai tą incidentą sieja su Sovietų Sąjungos slaptosiomis tarnybomis.

JAV Valstybės departamento atstovas spaudai Philipas Crowley šeštadienį sakė: "Tai siaubinga tragedija Lenkijai, o mes reiškiame Lenkijos žmonėms kuo nuoširdžiausią užuojautą."

Vokietijos užsienio reikalų ministras Guido Westerwelle pareiškė esantis "sukrėstas ir kupinas liūdesio" dėl L.Kaczynskio žūties.

"Visi Vokietijos žmonės gedi kartu su mūsų kaimynais lenkais", - G.Westerwelle sakė lankydamasis su vizitu Pietų Afrikos Respublikoje.

Lechas Kaczynskis su žmona Maria
Lechas Kaczynskis