„Daugiau kaip 1 391 žmogus jau sulaikytas 51 mieste“, – nurodė areštus per opozicijos mitingus fiksuojanti grupė „OVD-Info“. Anot jos Maskvoje sulaikyta per 700 žmonių, o antrame pagal dydį Sankt Peterburgo mieste – daugiau kaip 340 protestuotojų.
Pasak įvykio vietoje buvusių naujienų agentūrų AFP korespondentų, prie Puškino aikštės Maskvos centre susirinko apie 2 tūkst. žmonių, o antrajame pagal dydį Sankt Peterburgo mieste – iki 1 tūkst. asmenų.
Invazija į Ukrainą prasidėjo vykstant beprecedenčiam susidorojimui su Rusijos opozicija: dauguma protestų lyderių buvo nužudyti, įkalinti arba priversti palikti šalį.
Kalinamas opozicijos lyderis Aleksejus Navalnas, kadaise mobilizuodavęs didžiausias demonstracijas Rusijoje prieš V. Putiną, atlieka pustrečių metų laisvės atėmimo bausmę pataisos kolonijoje Pamaskvėje.
Kai kurie rusų aktyvistai socialiniuose tinkluose ragino žmones išeiti į gatves, V. Putinui ketvirtadienį pasiuntus kariuomenę į Ukrainą.
Maskvoje protestuotojai rinkosi aplink Puškino aikštę ir skandavo: „Karui – ne!“
„Esu priblokšta. Mano giminės ir artimieji gyvena Ukrainoje“, – Maskvoje sakė 23 metų Anastasija Nestulia.
„Ką galiu jiems pasakyti telefonu? „Laikykitės ten?“ – pridūrė ji.
Pasak merginos, daugelis bijo protestuoti.
Panašios nuotaikos tvyrojo ir tarp protestuotojų Sankt Peterburge.
„Man atrodo, kad valdžia išprotėjo“, – sakė 27 metų Svetlana Volkova ir pridūrė, kad Rusijoje mažai kas nori protestuoti.
Jos nuomone, „žmonės yra apkvailinti propagandos“.
Pareigūnų temptas vienas jaunuolis šaukė: „Su kuo kovojate? Suimkite Putiną.“
Pastaraisiais metais Rusija griežtino protestų organizavimo įstatymus, o demonstracijos šalyje dažnai baigiasi masiniais areštais.
Anksčiau ketvirtadienį A. Navalnas pareiškė nepritariantis invazijai į Ukrainą.
„Esu prieš šį karą“, – girdėti A. Navalno žodžiai nepriklausomos televizijos „Dožd“ paskelbtame vaizdo įraše.
„Manau, kad šis karas tarp Rusijos ir Ukrainos buvo pradėtas siekiant pridengti vogimą iš Rusijos piliečių ir nukreipti jų dėmesį nuo šalies vidaus problemų“, – sakė balsingiausias Kremliaus kritikas.
Anksčiau ketvirtadienį rusų teisėsauga perspėjo karo priešininkus nesirinkti į protesto akcijas.
Sunkius nusikaltimus nagrinėjantis Tyrimų komitetas įspėjo rusus dėl teisinių pasekmių už dalyvavimą nesankcionuotuose protestuose, susijusiuose su „įtempta užsienio politine situacija“.
„Reikėtų žinoti apie neigiamas teisines tokių veiksmų pasekmes – teisinį persekiojimą, įskaitant patraukimą baudžiamojon atsakomybėn“, – perspėjo Komitetas.
Protestuotojai daugelyje miestų visame pasaulyje ketvirtadienį išėjo pademonstruoti solidarumo su Ukraina, Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui pradėjus „siurrealistinį“ karą prieš kaimyninę šalį.
Berlyne keli šimtai žmonių dalyvavo demonstracijoje prie Brandenburgo vartų, kurie ankstesnį vakarą buvo apšviesti geltonai ir žydrai – Ukrainos vėliavos spalvomis.
35 metų Antonas Kuščis, ukrainietis programinės įrangos inžinierius, sakė, kad jį ryte pažadino telefonu atėjęs pranešimas apie karą. Paskui pradėjo eiti žinutės su keliuose degančių tankų vaizdais.
„Sunku patikėti, tai siurrealu, – sakė vyras. – Tai tiesiog katastrofa visam pasauliui... Tačiau turime, ką turime – tironą, sėdintį Kremliuje.“
22 metų studentė Sofija Avdejeva, kilusi iš Ukrainos rytinės Donecko srities, vadino V. Putiną „karo nusikaltėliu“ ir išreiškė viltį, kad „tas pats, ką jis sukelia kitiems žmonėms, ištiks jį patį ir jo šeimą“.
Rusai irgi rengė protestus – kai kurie stovėjo laikydami plakatus prie Rusijos ambasados.
„Norime parodyti, kad esame prieš karą“, – sakė iš Maskvos kilusi 40-metė mokytoja Ekaterina Studnitzky, laikydama kartoninę Ukrainos vėliavą.
„Ukraina visuomet mums buvo labai draugiška ir artima šalis. Turime ten daug giminaičių, daug draugų. Niekas nenori šio karo“, – pridūrė ji.
„Broliai ir seserys“
„Tai tiesiog siaubinga. Ukrainos ir Rusijos žmonės yra broliai ir seserys“, – sakė 32 metų studentė iš Karaliaučiaus Olga Krupacina.
Paryžiuje keli šimtai žmonių susirinko protestuoti prie Rusijos ambasados.
Demonstrantai skandavo „Sustabdykit Putiną, sustabdykit karą“ ir laikė plakatus su šūkiais „Karui – ne“ ir „Putinas Ukraina 2022, Hitleris Lenkija1939“.
„Esame čia, kad palaikytume Ukrainos žmones – tuos, kurie tebėra čia“, – sakė 42 metų prancūzų ir ukrainiečių kilmės protestuotoja Teresa Voytanovska.
Stokholme prie Rusijos ambasados susirinko apie 150 žmonių, mojuojančių Ukrainos vėliavomis ir laikančių plakatus su užrašais „Ukraina, solidarumas!“, „Sustabdykite Rusijos agresiją“ ir „Sustabdykite kraugerį maniaką“.
„Jaučiamės sugniuždyti... Labai blogas jausmas, kai tavo mama skambina šeštą ryto ir sako, kad prasidėjo karas. Taigi, nusprendėme išeiti iš darbo ir pasakyti „ne“ priešais Rusijos ambasadą“, – sakė 27 metų automobilių remontininkas Jevhenas Osypčukas.
Nyderlanduose apie 100 proukrainietiškai nusiteikusių protestuotojų susirinko priešais Rusijos ambasadą Hagoje. Panašus skaičius demonstrantų susirinko Amsterdamo centrinėje Damo aikštėje, nurodė visuomeninis transliuotojas NOS.
Paskelbtose nuotraukose matyti daug Ukrainos vėliavomis apsisiautusių žmonių, nešančių plakatus su užrašais „Karui ne“ ir skanduojančių „Putinas – žudikas“.
„Tiesiog norime taikos“
Dubline ketvirtadienį ryte nedidelė grupė protestuotojų susirinko prie Rusijos ambasados. Rusijos herbas prie atstovybės vartų buvo aptaškytas raudonais dažais.
Vėliau dešimtus demonstrantų susirinko prie nacionalinio parlamento pastato Airijos sostinėje, nešdami Ukrainos vėliavas ir plakatus su šalį palaikančiais užrašais.
Panašių demonstracijų vyko Beirute, Berne, Stambule, Londone, Lisabonoje, Sofijoje, Tokijuje ir Varšuvoje.
Tokijuje viena protestuotoja, pageidavusi neviešinti jos vardo, sakė ketvirtadienį ryte tris valandas negalėjusi susisiekti su savo motina Ukrainoje, kai prasidėjo įsiveržimas.
„Buvau išties sunerimusi. Nežinau, ar ji evakuosis, bet pasikalbėjau su ja ir žinau, kad jai viskas gerai, bent jau kol kas“, – kalbėjo moteris.
Beirute protestuotojai prie Rusijos ambasados mojavo vėliavomis ir skandavo: „Rusija, keliauk namo!“
„Mes nenorime, kad įvyktų Trečiasis pasaulinis karas, – sakė Ukrainos ir Libano pilietybę turinti 27 metų mokytoja Suzan Jaramani. – Tiesiog norime taikos. Taigi, palikite mus ramybėje. Ir, Putinai, susirink savo žmones ir keliauk, kur tau vieta.“