Apie badą daugelis rusų atsimena tik tada, kai žiūri TV reportažus iš Afrikos. Visgi badaujama ne tik neišsivysčiusiose, bet ir pirmaujančiose valstybėse. Tik pastarosiose badauja nedidelis procentas gyventojų, o pagrindinės problemos susijusios su struktūriniu badu, kuris lėtai, palaipsniui veikia ir trumpina žmonių gyvenimus.
JAV 12 proc. gyventojų naudojasi maisto talonais, o tai būtų visų Lenkijos gyventojų skaičius. Visus šiuos skurstančius amerikiečius galima priskirti prie tų, kurie negauna maistingųjų medžiagų, vitaminų ir mikroelementų.
Interneto svetainėje „agronews.ru“ atkreipiamas dėmesys, kad, pvz., žuvies ir žuvies produktų vienas žmogus per metus suvartoja iki 13 kilogramų, t. y. 8-iais kilogramais mažiau už medicinos nustatytą normą. Analogiška padėtis ir su kitais maisto produktais – mėsa, kiaušiniais, daržovėmis, vaisiais ir kt.
Žinoma, padėtis regionuose skiriasi. Dalyje Rusijos vidutiniškai per metus žmogus suvartojama po 61 kilogramą mėsos (1990 m. suvartodavo po 75 kilogramus), tačiau yra regionų, kuriuose šis lygis neviršija 40 kilogramų (Dagestanas, Ingušija, Kabardino-Balkarija, Čečėnija). Kostromos srityje suvartojama po 41 kilogramą, o Vladimiro – po 46 kilogramus.
Nors daugelio gyvybiškai svarbių produktų suvartojimo lygis nepasikeitė nuo sovietinių laikų, ta nereiškia, kad SSSR nebuvo badaujančių ir kad ši tendencija išryškėjo pastaraisiais metais.