Susitarti dėl korespondentinių sąskaitų atidarymo „pavyksta toli gražu ne visada“, Maskvoje įvykusio teisinio forumo metu pranešė Rusijos banko pirmininkės pavaduotojas Aleksejus Guznovas.
„Reikia sąžiningai apie tai kalbėti“, – paragino jis. Anot A. Guznovo, abipusių korespondentinių sąskaitų atidarymo mechanizmas turi būti įtraukiamas į paketinius susitarimus su „draugiškomis“ šalimis.
Toks metodas aptariamas derybų metu, bet kartais – nerezultatyviai, pripažino valdininkas, kurį cituoja „Reuters“.
Kad būtų įveikta „finansinė blokada“, kurią įvedė Vakarų šalys, Rusijos centrinis bankas leido nedideliems bankams, turintiems „bazinę“ licenciją, atidaryti korespondentinių sąskaitų užsienyje valiutų operacijoms atlikti. Prieš prasidedant karui, tokią teisę turėjo tik stambios kredito organizacijos su „universalia“ licencija, kuriai gauti būtinas ne mažesnis kaip milijardo rublių įstatinis kapitalas.
Ir nors minėtasis sprendimas buvo priimtas prieš aštuonis mėnesius, vos 20 bankų iš daugiau nei 100, turinčių „bazinę“ licenciją, pavyko užmegzti korespondentinius santykius su „kolegomis“ užsienyje.
„Ne visos ambicijos realizuotos, – pripažino A. Guznovas. – Bet tam tikras korespondentinių santykių išplėtimas įvyko, ir tai gera naujiena, leidžianti ieškoti kanalų.“
Anksčiau Rusijos centrinio banko atstovai pasakojo, kad užsienio bankai tiesiog neatsako į Rusijos bankų siūlymus užmegzti partnerystę, o Dūmos Finansų rinkos komiteto pirmininkas Anatolijus Aksakovas sakė, kad tik trims kredito organizacijoms pavyko atidaryti korespondentinių sąskaitų.
A. Guznovo teigimu, tokių bankų beveik septynis kartus daugiau, bet visaverčiu problemos sprendimu naujasis mechanizmas netapo.
Alternatyva galėtų būti galimybė atlikti transatlantinius atsiskaitymus kriptovaliuta arba naudojant skaitmeninius finansinius aktyvus, tačiau tam reikėtų pakeisti teisės aktus, nurodė valdininkas.
Valstybės Dūmos Finansų rinkos komitetas pakeitimus svarstys gegužės 16 d. Po svarstymo gali būti pradėtas tokių mokėjimų vykdymo eksperimentas.
