Pasiuntinys kalbėjo JT Saugumo Tarybos posėdyje, kuriame buvo aptariami Rusijos prezidento Vladimiro Putino grasinimai dislokuoti branduolinį ginklą Baltarusijoje.
„V. Putinui prireikė vos keturių dienų, kad pažeistų dar vieną įsipareigojimą, kurį jis neseniai davė Kinijos Liaudies Respublikos prezidentui 2023 metų kovo 22 dieną pasirašytame bendrame pareiškime dėl visapusiškos strateginės partnerystės. Dokumente skelbiama, kad „visos branduolinį ginklą turinčios valstybės turėtų susilaikyti nuo branduolinių ginklų dislokavimo už savo nacionalinių teritorijų ribų“, – sakė ambasadorius.
Kinijos nuopelnas tas, kad ji labai protingai priminė Maskvai, jog branduolinio karo negalima kariauti ir laimėti, ir kad reikia užkirsti kelią branduolinio ginklo platinimui, pažymėjo S. Kyslycia. Skirtingai nei Rusijos, Kinijos pusės pozicija dėl branduolinių ginklų yra „tvirta ir aiški“, sakė jis.
S. Kyslycia priminė, kad Ukraina yra prisijungusi prie Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties, taip pat 1994 metais pasirašė Budapešto memorandumą dėl saugumo garantijų, susijusį su prisijungimu prie šios sutarties.
Ukraina atsisakė trečio pagal dydį pasaulyje branduolinio arsenalo, pabrėžė jis. Tačiau, pasak S. Kyslycios, viena iš valstybių garantų – Rusijos Federacija – neįvykdė savo įsipareigojimų pagal Budapešto memorandumą ir dar kartą pademonstravo, kad branduolinius ginklus suvokia kaip grasinimo ir bauginimo būdą, o ne kaip priemonę atgrasyti nuo karo ir užkirsti jam kelią.
