Rusijai – Erdogano perspėjimas dėl Ukrainos ^papildyta

Turkija yra užsitraukusi Rusijos rūstybę, nes tiekia Ukrainai kovinius dronus, kuriuos, kaip baiminasi Maskva, Kijevas gali panaudoti savo konflikte su prorusiškais separatistais.

Kalbėdamas su žurnalistais Albanijoje, R. T. Erdoganas nurodė, kad ketina aptarti šiuo metu tvyrančią įtampą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

„Negalite tvarkyti šių dalykų sakydami: „Aš kur nors įsiveršiu, aš tai pasiimsiu“, – Turkijos žiniasklaida citavo R. T. Erdoganą.

„Aš nelaikau Rusijos invazijos į Ukrainą realistiniu požiūriu, nes tai nėra eilinė šalis. Ukraina – galinga šalis“, – pridūrė jis.

Dar praėjusių metų pabaigoje Turkija paragino Rusiją atsisakyti „vienpusiškų“ reikalavimų ir laikytis konstruktyvesnės pozicijos savo konflikte su Vakarų šalimis ir NATO dėl Ukrainos.

NATO narė Turkija yra suerzinusi Maskvą, nes Ukrainai tiekia kovinius dronus, kuriuos, kaip baiminasi Rusija, Kijevas gali panaudoti savo konflikte su separatistais. Tačiau Turkija taip pat yra supykdžiusi Vašingtoną ir NATO, nes įsigijo pažangią rusišką priešraketinės gynybos sistemą, dėl kurios JAV paskelbė Ankarai sankcijas.

Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu gruodžio pabaigoje paragino Maskvą ir NATO įveikti tarpusavio skirtumus per tiesiogines derybas.

Rusija nori, kad NATO suteiktų Maskvai įpareigojančias saugumo garantijas ir nutrauktų savo plėtrą į Rytus.

„Tam, kad bet koks susitarimas būtų priimtas, jis turėtų būti priimtinas abiem pusėms. Rusija yra pateikusi tam tikrų siūlymų. Tačiau NATO galbūt siekia panašių garantijų iš Rusijos. Tai nėra vienpusis klausimas“, – reporteriams sakė M. Cavusoglu.

„Jei prašymai yra maksimalistiniai, nors jokiu būdu nesakau, kad Rusija yra maksimalistė, abi pusės turi būti konstruktyvios, – tęsė M. Cavusoglu. – Jos ant derybų stalo turėtų padėti tokius siūlymus, kurie būtų priimtini abiem pusėms.“

„Jei Rusija turės konkrečių lūkesčių iš Turkijos įtampos tarp Rusijos ir NATO mažinimo klausimu, Turkija tai įvertins palankiai, nes mūsų tikslas yra aiškus, – pridūrė M. Cavusoglu. – Galimas konfliktas regione paveiktų mus visus.“

Vakarai kaltina Rusiją pastaraisiais mėnesiais prie sienos su Ukraina dislokavus daug tankų, artilerijos ir apie 100 tūkst. karių. NATO nuogąstauja, kad tai galbūt yra Maskvos pasiruošimai įsiveržti į kaimyninę šalį.

Maskva savo ruožtu teigia, kad tai yra atsakas į stiprėjantį NATO vaidmenį jos įtakos zonoje. Kremlius reikalauja „teisinių garantijų“, kad Vakarų šalių karinis blokas nesiplės į rytus, o NATO sako, kad jos durys atviros visoms įstoti pageidaujančioms ir kriterijus atitinkančioms šalims.

Gruodį V. Putinas pažėrė kritikos Ukrainai, nes ši pasitelkė turkiškus dronus, ir paragino Ankarą spausti Kijevą nenaudoti tokios įrangos, kuri jau yra suvaidinusi vaidmenį konfliktuose Libijoje ir Kalnų Karabache.

Turkija savo ruožtu nurodė negalinti prisiimti atsakomybės už tai, kaip atskiros šalys nusprendžia naudoti dronus po jų įsigijimo.

R. T. Erdoganas antradienį taip pat pareiškė visuomet priešinęsis Rusijos pozicijai Ukrainos atžvilgiu ir pridūrė, kad Maskva prieš įsiveržimą iš pradžių „turėtų įvertinti situaciją pasaulyje ir šalies viduje“.

„Turime išplėšti karą iš politinės istorijos“, – teigė Turkijos prezidentas.